Tobulinama parama atsinaujinančiai energijai plėtoti

„Lietuvos žemės ūkyje yra didelis žaliavų potencialas biodujų ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybai ir panaudojimui. Biodujų ir energijos gamyba iš žemės ūkyje susidarančių žaliavų naudojimas energijai gaminti kaimo vietovėse gali žymiai prisidėti prie aplinkos taršos ir metano bei anglies dioksido išspinduliavimo mažinimo“, – pabrėžė UAB „Eldra“ direktorius Vidmantas Lapė, pristatydamas Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktą mokslinį tyrimą „Atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones galimybių analizė, vertinimas“.

Lietuvoje – didelis žaliavų potencialas alternatyviai energijai gaminti

„Šiuo mokslo tyrimu siekta išanalizuoti atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimo galimybes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių nuostatas, nustatyti priežastis, trukdančias pasinaudoti šiomis galimybėmis, suformuoti konkrečius pasiūlymus dėl Nacionalinės Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų strategijos, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir jos priemonių nuostatų pakeitimų, sprendžiant atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių rėmimo problemą“, – šio darbo tikslą apibūdina Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento (KPD) direktorė Jurgita Stakėnienė.

Tyrimo išvadose pažymima, jog Lietuvoje yra didelis žaliavų potencialas ne tik biodujų, bet ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui. Pavyzdžiui, perdirbus 30 proc. gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksuose susidarančio mėšlo galima pagaminti apie 300 gigavatvalandžių (GWh) energijos, o 30 tūkst. ha plotuose užaugintos kukurūzų, daugiamečių žolių ir pašarinių šakniavaisių biomasės metinis energetinis potencialas siekia 500 GWh. Tinkamai apdoroti pelenai gali tapti vertinga trąša, o ne atliekomis energijos gamybos iš biokuro procese.

Kaimo plėtros programos parama atsinaujinančiai energijai gaminti

Lietuvos kaimo plėtros programa siūlo gana daug priemonių, kuriomis remiama bioenergijos ir energijos iš AEI gamyba. Šios priemonės būtų:

♦ I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ 3-oji veiklos sritis „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“ (maksimalus paramos dydis – 5,2 tūkst. Lt/ha, paramos intensyvumas – nuo 40 iki 60 proc.).

Pagal šios priemonės 2-ąją veiklos sritį gali būti remiama biodujų gamyba iš ūkyje susidarančių atliekų. Pagamintos dujos gali būti panaudojamos tik valdos reikmėms. Pagal antrąją veiklos sritį taip pat remiama nedidelio galingumo iki 250 kW galios vėjo jėgainių statyba. Dabartinį reikalavimą, kad visa vėjo jėgainių pagaminta energija būtų suvartojama ūkio reikmėms, šiuo metu siūloma keisti reikalavimu, jog savo reikmėms būtų suvartojama ne mažiau kaip 50 proc. energijos. Maksimali paramos suma vienam projektui negali viršyti 690 tūkst. Lt, paramos intensyvumas – nuo 40 iki 60 proc.;

♦ I krypties priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas“ 2-oji veiklos sritis (biokuro ruošos technikos ir įrangos įsigijimas, maksimali paramos suma – 690 560 Lt, paramos intensyvumas – 50 proc.);

♦ I krypties priemonė „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas “ (gali būti remiamas grūdų perdirbimas į bioetanolį. Maksimali paramos suma priklauso nuo įmonės ar kooperatyvo dydžio: mikro ir smulkioms įmonėms maksimali paramos suma siekia iki 4,8 mln. Lt projektui ir iki 6,9 mln. Lt – visam 2007–2013 m. laikotarpiui, finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų; vidutinėms ir didesnėms įmonėms maksimali paramos suma – 9,7 mln. Lt projektui ir iki 13,8 mln. Lt – 2007–2013 m. laikotarpiui, paramos intensyvumas – 20 proc.;

♦ III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

Šiuo metu rengiamas veiklos rūšių, remiamų pagal minėtąsias KPP priemones, sąrašo papildymas, įtraukiant naujas veiklos rūšis, susijusias su energijos iš AEI ir alternatyviojo kuro gamyba. Numatyta, kad pagal III krypties priemones bus galima kreiptis paramos vėjo jėgainių statybai, neribojant jų galingumo, tačiau įsipareigojant, kad pagal šias KPP priemones įgyvendinamų projektų metu ne mažiau kaip 50 proc. visos pagamintos energijos bus parduodama rinkoje.

2009 m. birželio 15 d. gautas Europos Komisijos pritarimas didinti paramos intensyvumą visiems projektams, įgyvendinamiems pagal KPP III krypties priemones nuo 50 iki 65 proc., tuo tarpu didžiausia galima paramos suma vienam projektui išlieka ta pati – ne daugiau kaip 690 560 Lt.

KPD direktorė J.Stakėnienė atkreipė dėmesį, kad numatyta galimybė, suderinus su Lietuvos konkurencijos taryba ir Europos Komisija (EK), taikyti laikinąjį EK komunikatą, pagal kurį vadinamosios mažareikšmės paramos (de minimis) riba dėl ekonominio sunkmečio didinama iki 500 tūkst. EUR (1 mln. 725 tūkst. Lt). Taigi 2008–2010 metais valstybės pagalbos riba pagal KPP III krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ galėtų būtų padidinta 2,5 karto – nuo 200 iki 500 tūkst. EUR (nuo 690 tūkst. iki 1 mln. 725 tūkst. Lt). Taip pat siekiama, kad sunkmečio laikotarpiu būtų padidinta ir didžiausia paramos suma vienam projektui iki 500 tūkst. EUR. „Tikimės, kad tai paskatins pareiškėjus pasinaudoti šia ES parama ir imtis energijos gamybos iš bioenergetinių žaliavų bei atsinaujinančių energijos šaltinių projektų“, – pažymėjo J.Stakėnienė.

Valstybė teikia paramą šalies biodegalų gamintojams už toną gamybai sunaudotų rapsų ir grūdų. Parama teikiama vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis „Biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklėmis“, kuriomis nustatomas maksimalus kompensuojamų rapsų ir grūdų kiekis. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, biodyzelino gamintojams mokama 160 Lt už toną įsigytų rapsų sėklų, bioetanolio gamintojams – 114 Lt už toną įsigytų javų grūdų.

Mokslo tyrimas – darbinis dokumentas

„Šio mokslo tyrimo mums reikia tam, kad aiškiai atskirtumėm, ką mes galime remti per KPP priemones, didžiąja dalimi finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o ką ir kokiomis priemonėmis remia Ūkio ministerija ar kitos ministerijos, administruojančios ES struktūrinių fondų paramą. Mes skatiname ūkininkus, kaimo gyventojus, kaimo vietovėse veikiančias įmones investuoti ir gaminti energiją, tačiau kol nėra parengtos teisinės bazės, jie neturi galimybių parduoti pagamintos energijos, todėl tas problemas būtina išspręsti kuo greičiau. Kita vertus, trūksta ir pačių ūkininkų ar kitų kaimo vietovėse veikiančių subjektų iniciatyvos ir supratimo, kas yra alternatyvi veikla kaime. Alternatyvi veikla suprantama tik kaip kaimo turizmas, autoservisas, na dar kirpykla ar kepykla, tuo tarpu atsinaujinanti energija nėra populiari. Todėl reikia apie tai daugiau kalbėti, rengti seminarus, mokymus, skirti paramą demonstracinių jėgainių, katilinių kūrimui, kad žmonės turėtų pakankamai informacijos ir greičiau ryžtųsi priimti sprendimus naudotis ES parama alternatyviai energijai gaminti tiek savo reikmėms, tiek pardavimui“, – sako KPD direktorė.

Tyrimas „Atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones galimybių analizė, vertinimas ir siūlymai“, anot J.Stakėnienės, yra dokumentas, nurodantis veiklos kryptis. „Tikimės, jog tyrimas taps darbiniu mūsų ministerijos dokumentu, kuriuo remdamiesi galėsime siekti efektyvesnio ministerijos darbo ir tikslingesnio kaimo plėtrai skiriamų lėšų panaudojimo. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai ruošiamasi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę“, – bendro darbo su konsultantais naudą apibendrina KPD direktorė J.Stakėnienė.