ES parama

Nepaisant dabartinės ekonominės situacijos Europos Sąjungoje, ekologinio ūkininkavimo sektorius vis dar auga. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos finansuoto tyrimo duomenų išvadas, paramos išmokos pagal iš dalies pakeistą 2003 m. bendrąją žemės ūkio politiką (toliau BŽŪP) dėl ekologinio ūkininkavimo ir toliau vaidins svarbų vaidmenį Vakarų Europoje ir taps dar svarbesnės naujosioms ES šalims narėms.
Ekologinio ūkininkavimo metodai atitinka daugelį politikos formuojamų ir visuomenės keliamų aplinkosaugos ir socialinių reikalavimų. 1991 m. ekologinė žemdirbystė Europos Sąjungoje buvo teisiškai reglamentuota ir tai leido ją remti per agrarines ir kaimo plėtros paramos programas, įskaitant ir BŽŪP. 2003 m. BŽŪP buvo reformuota ir žemės ūkio gamyba buvo dalinai atsieta nuo tiesioginių išmokų mokėjimo, pakeičiant ją bendrosios išmokos schema (BIS). Išmokos dabar yra susietos ne tik su galutinės produkcijos apimtimis, bet ir su aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartų laikymusi, siekiant orientuoti ES ūkius į rinkos poreikių tenkinimą.
BŽŪP parama yra teikiama dvejomis kryptimis: pirmoji teikia paramą gamybai, o antroji finansuoja kaimo plėtrą. Remiantis pirmąją kryptimi, ekologinės gamybos ūkiams taikomi visi bendri reglamentai susiję su žemės ūkio produkcijos gamyba, tačiau ekologiniams ūkiams pasirinktinai gali būti mokamos konkrečios išmokos ir pagal antrąją kaimo plėtros kryptį. Atskiros šalys narės gali rinktis kaip jos įgyvendins reformas.
2004 m. į Europos Sąjungą įstojusios dešimt naujų šalių narių įgyvendino BŽŪP principus. Išmokos ūkiams buvo išdėstytos dešimties metų laikotarpiui. Iki šio ES plėtros etapo egzistavo aiškūs skirtumai tarp ekologinių ūkių finansinės padėties Vakarų ir Rytų Europoje. Pavyzdžiui, Vakarų Europos ekologinių ūkių pajamos vienam asmeniui, dirbančiam pilnu etatu, siekė 52-86 tūkst. Lt (15 000-25 000 EUR), o Rytų šalyse – tik 4-45 tūkst. Lt (1 000-13,000 EUR).
Parama taip pat labai priklauso nuo ūkio dydžio ir tipo. Ekologinės gamybos ūkių priklausomybė nuo konkrečios paramos yra didelė Vokietijoje ir dar didesnė Danijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Pasak mokslininkų, dirbančių Europos Sąjungos tolesnės ekologiško ūkininkavimo politikos vystymo projekte, be šios ūkių paramos Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje ekologiškų ūkių pajamos būtų ženkliai mažesnės. Šie ūkiai yra labai jautrūs paramos politikos pokyčiams, ypatingai antrosios BŽŪP krypties pokyčiams.
Visose ES valstybėse narėse 2003 m. BŽŪP reforma bus visiškai įgyvendinta 2013 m. Jos poveikis priklausys nuo ūkių tipo, bei kiekvienos šalies pasirinkto BŽŪP įgyvendinimo būdo. Ekologinės gamybos ūkiams situacija bus palankesnė tose šalyse, kurios taikys regioninį modelį ir tiesioginių išmokų mokėjimą visiškai atsies nuo gamybos apimčių. Pavyzdžiui, reformos bus naudingos ekologiniams ūkiams Danijoje ir ekologinės pienininkystės ūkiams Pietų Vokietijoje.
Apibendrinant, išmokų padidėjimas pagal pirmąjį kryptį (paramą gamybai) prisidės prie aukštesnio lygio išmokų visiems Vakarų Europos ekologinės gamybos ūkiams. O ES standartų taikymas naujose ES narėse iš pradžių padidins ekologinės gamybos ūkių kaštus. Tačiau iki 2013 m. daugelyje naujųjų ES šalių narių ekologinės gamybos ūkiuose BŽŪP nauda bus akivaizdi: Čekijos ekologinių ūkių pajamos tūrėtų padidėti 300%, Vengrijos – 50-240%, Estijos – 140-220%, Lenkijos – apie 50% , o Slovėnijos – 0-150%.
Tačiau, pritaikius aukštesnį išmokų lygį, ekologiniai ūkiai naujosiose ES šalyse narėse, ypatingai Estijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje, gali tapti labiau pažeidžiami BŽŪP politikos pokyčių. Dėl ekologinio ūkininkavimo sektoriaus plėtros naujosiose ES narėse gali sumažėti ekologiškų produktų kainos, tačiau tuo pat metu tikėtinas ekologinės gamybos produktų paklausos didėjimas, ypatingai senosiose ES šalyse narėse.

RIS inf.

Verslas

Ūkio ministerija išskirstė 80 proc. visos verslui skirtos ES paramos

ERGO dėl slidžių kelių šalyje prognozuoja 600 tūkst. litų nuostolių

Sniego nuostoliai sieks milijoną litų

Vilniaus alus auga, investuoja ir stiprina pozicijas

Panevėžiečiai už verslo liudijimus kitąmet mokės keliskart mažiau

Krepšinio čempionato metu barai ir kavinės samdys daugiau darbuotojų

Norfos apyvarta sumažėjo beveik 6 proc.

Tyrimas: vartotojai labiausiai patenkinti Bitės paslaugomis

Autoplius.lt: žiemines padangas šiemet pirks 63 proc. apklaustųjų

“Agrowill Group” planuoja plėsti veiklą

Atidaryta nauja cukraus pakavimo linija

Technologijos

Canon XF305 ir XF300 vaizdo kameroms – naujos galimybės

Išmaniųjų telefonų flagmanas Nokia N8 Lietuvoje pasirodys lapkritį

Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę naudotis internetu

Skaitmeninių technologijų plėtra – saugesniam internetui

CRM Lietuvos įmonėms greičiau nei pica į biurą

Schindler ketina įsigyti Renault elektra varomus automobilius

Baltic Data Center teiks paslaugas Baltijos šalyse veikiančioms Carlsberg įmonėms

Lietuvoje dedamas pagrindas naujai pramonės šakai

Diegiama novatoriška navikinių audinių tyrimo technologija

Honda kartu su RITE tyrimų centru sukūrė efektyvią etanolio gamybos technologiją

Vėjas, bangos, potvyniai bei atoslūgiai greičiausiai taps svarbiausiais ateities energijos šaltiniais