Technologijos > Verslas

Siekdami globalizacijos sąlygomis išsaugoti konkurencingumą Lietuvos gamintojai, bendradarbiaudami su mokslininkais ir žemdirbiais, įgyvendina inovatyvius projektus, kuria naujas technologijas ir gaminius, kuriems rinkose nėra analogų
“Tekstilės ateitis – naujomis technologijomis perdirbtas natūralus pluoštas”, – sakė bendrovės “Skalmantas” generalinis direktorius Romanas Rainys. “Skalmantas” -viena iš įmonių, penkioliktoje tarptautinėje tekstilės, aprangos, odos gaminių ir inovacijų parodoje “Baltijos tekstilė ir oda” dalyvaujančių su inovatyviais projektais. Iš viso šioje parodoje inovatyvius produktus ir technologijas demonstruoja 16 šalies ir užsienio įmonių, Kauno technologijos universitetas bei Lietuvos tekstilės institutas.

Audinys iš dilgėlių
Lietuvos tekstilės institute daug metų dirbusi mokslininkė Vida Baltrušaitienė prieš metus Vilniaus bendrovę “Skalmantas” sudomino dilgėlių pluošto audiniais, kurie tinka alergiškiems žmonėms, ypač gerai sugeria drėgmę, turi termoizoliacinių savybių – žiemą šildo, o vasarą vėsina. “Šios dilgėlių pluošto savybės žmonėms seniai buvo žinomos. Dilgėlės, kanapės, linai nuo seno Centrinėje Europoje buvo naudojami audiniams gaminti, kol šią žaliavą išstūmė Azijos kultūra -medvilnė”, – pasakojo Vida Baltrušaitienė. Pasak jos, dilgėlių pluošto naudojimas tekstilei minimas Nestoro raštuose (apie 900 m.) ir XII amžiaus dokumentuose. Dilgėlių perdirbimo technologija užpatentuota Bavarijoje 1897 metais. Iki Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje pramoninės dilgėlės buvo auginamos 500 hektarų plote.

Bendras projektas
Dilgėlių panaudojimo tekstilei projektą “Skalmantas” įgyvendina drauge su partneriais – tai Olandijos kompanija “Brennels”, Ukmergės kooperatinė bendrovė “linų agroservisas”, Kauno technologijos universitetas ir bendrovė “linų audiniai”.
Olandijos kompanija “Brennels” Vokietijoje nupirko 125 tūkst. klimato sąlygoms atsparių dilgėlių daigelių (1 litas už daigelį). Šį rudenį Ukmergės rajono Meilūnų kaime “linų agroservisas” šiais dilgėlių daigeliais apsodino 5 hektarų plotą. Dilgėlės turėtų išaugti iki 3,5 metro aukščio krūmų. Iš hektaro tikimasi 4 tonų pluošto, o sauso pluošto išeiga – 20 procentų. “Dilgėlių pluoštas bus pigesnis už linus ir medvilnę, nes dilgėlėms reikia mažiau priežiūros. Jų nereikia persodinti, vienoje vietoje auga 20 ir daugiau metų. Dilgėlės nealina dirvos, bet kasmet jas reikia tręšti azoto trąšomis. Jų nepuola kenkėjai. Pirmą derlių planuojame nupjauti 2008 metais, bet jau kitąmet matysime rezultatus”, – pasakojo pašnekovė. Anot jos, ateityje dilgėles planuojama auginti 40 hektarų plote.

Reikia sukurti technologiją
Dilgėles auginti nėra sudėtinga, o apdorotas ir sušukuotas pluoštas yra baltas, blizgus ir švelnus kaip šilkas. Tačiau iki šiol nė viena šalis neturi nei mašinų, pritaikytų pramoninių dilgėlių krūmams pjauti, nei jų pluošto perdirbimo technologijos, “linų agroservisas” dilgėlių pluoštą mėgins perdirbti iš Prancūzijos nupirkta linų perdirbimo linija. Ūkio ministerija šio projekto įgyvendinimo galimybių studijai parengti skyrė 108 tūkst. litų, o Žemės ūkio ministerija dilgėlių sodinimo ir auginimo darbams – 30 tūkst. litų. Įgyvendinant šį projektą teks sukurti dilgėlių pluošto pramoninio perdirbimo, verpimo, audimo, mezgimo, apdailos technologijas. Projekto partneriai naujas technologijas kurs naudodami bandomąją 100 kg Olandijoje išaugintų dilgėlių pluošto partiją.

Lietuviai – vieninteliai

“Dilgėlės – tai vienas iš dviejų projektų, kuriuos pradėjome įgyvendinti. Antro projekto tikslas – sukurti inovatyvias apsauginių drabužių technologijas. Jį įgyvendinant dalyvauja 26 įmonės (tarp jų ir “Skalmantas”) bei mokslo įstaigos iš 13 valstybių. Šį projektą finansuoja ES”, – sakė bendrovės “Skalmantas” generalinis direktorius Romanas Rainys. Pasak jo, nuo 2008 metų “Skalmantas” bus vienintelė Europoje įmonė, kuri turės teisę siūti ES standartus atitinkančius apsauginius drabužius iš medžiagų, sukurtų pagal šį projektą. Lietuvoje planuojama įkurti apie 4 tūkst. naujų darbo vietų.

RIS inf.

Verslas

Ūkio ministerija išskirstė 80 proc. visos verslui skirtos ES paramos

ERGO dėl slidžių kelių šalyje prognozuoja 600 tūkst. litų nuostolių

Sniego nuostoliai sieks milijoną litų

Vilniaus alus auga, investuoja ir stiprina pozicijas

Panevėžiečiai už verslo liudijimus kitąmet mokės keliskart mažiau

Krepšinio čempionato metu barai ir kavinės samdys daugiau darbuotojų

Norfos apyvarta sumažėjo beveik 6 proc.

Tyrimas: vartotojai labiausiai patenkinti Bitės paslaugomis

Autoplius.lt: žiemines padangas šiemet pirks 63 proc. apklaustųjų

“Agrowill Group” planuoja plėsti veiklą

Atidaryta nauja cukraus pakavimo linija

Technologijos

Canon XF305 ir XF300 vaizdo kameroms – naujos galimybės

Išmaniųjų telefonų flagmanas Nokia N8 Lietuvoje pasirodys lapkritį

Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę naudotis internetu

Skaitmeninių technologijų plėtra – saugesniam internetui

CRM Lietuvos įmonėms greičiau nei pica į biurą

Schindler ketina įsigyti Renault elektra varomus automobilius

Baltic Data Center teiks paslaugas Baltijos šalyse veikiančioms Carlsberg įmonėms

Lietuvoje dedamas pagrindas naujai pramonės šakai

Diegiama novatoriška navikinių audinių tyrimo technologija

Honda kartu su RITE tyrimų centru sukūrė efektyvią etanolio gamybos technologiją

Vėjas, bangos, potvyniai bei atoslūgiai greičiausiai taps svarbiausiais ateities energijos šaltiniais