Vasario 1-ąją startavusiuose tradiciniuose rinkimuose „TV3 mylimiausi“ savo balsus mylimiausiems TV3 televizijos projektams, šou vedėjams, nuomonių laidoms ir serialams atidavė jau daugiau nei 5 tūkst. TV3 žiūrovų. Iki vasario 13 d., pirmadienio, vidurnakčio vykstančius rinkimus Meilės dieną vainikuos šventinė specialiai Valentino dienai dedikuota TV3 programa ir „TV3 mylimiausių“ paskelbimas!

Švenčių ir šeimos televizija kviečia rinkti „TV3 mylimiausius“ 8 kategorijose: kuris TV3 projektas, pramoginė ir gyvenimo būdo laida, specializuota laida, naujienų ir nuomonių laida, projekto vedėjas ir vedėja, lietuviškas ir užsienio serialas jau spėjo be konkurencijos užimti mylimiausiųjų vietą TV3 žiūrovų širdyse?

Tarpiniai rinkimų rezultatai rodo, kad mylimiausio TV3 projekto kategorijoje triuškinančia 47 proc. persvara kitus TV3 projektus nokautuoja trejus metus iš eilės TV3 eteryje rodomas populiariausias šokių projektas Lietuvoje „Šok su manimi“.

Gyvenimo būdo žurnalas „Gyvenimas yra gražus“ mylimiausios TV3 pramoginės ir gyvenimo būdo laidos kategorijoje į priekį išsiveržė surinkęs 36 proc. balsų, o mylimiausia specializuota laida TV3 televizijos žiūrovams yra jau per pirmą sezoną daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukusi kulinarijos paslapčių laida „Beatos virtuvė“ – už ją jau balsavo 51 proc. TV3 bičiulių! Mylimiausių naujienų ir nuomonių laidų kategorijoje, kaip ir pernai – TV3 Žinios – jau surinkusios 49 proc. balsų.

Ne kartą viešose diskusijose šalies televizijos žiūrovai mylimiausių TV veidų balsavimuose išrinkę įvairių TV3 projektų, šiuo metu vykstančio didžiausio masto muzikinio projekto Lietuvoje „Chorų karai“, vedėjus Jurgitą Jurkutę ir Vytautą Šapranauską, palaiko ir „TV3 mylimiausių“ rinkimuose – šie pramoginių laidų vedėjai savo kategorijose atitinkamai surinko 65 proc. ir 56 proc. balsų.

Mylimiausio lietuviško serialo kategorijoje varžosi du ryškūs lyderiai – „Moterys meluoja geriau“ ir serialų trilogija „Nemylimi“, „Svetimi“ ir „Pasmerkti“.

TV3 televizijos žiūrovių itin pamėgtas užsienio kultinis serialas „Nusivylusios namų šeimininkės“ jau surinko 43 proc. balsų ir atsidūrė toli priekyje savo kategorijoje.

Iki „TV3 mylimiausių“ rinkimų pabaigos, kai vasario 14-osios – Valentino dienos − išvakarėse TV3 televizija galutinai susumuos balsavimo rezultatus, dar liko šiek tiek laiko! Jei jūsų mylimiausieji mina lyderiams ant kulnų, stokodami truputėlio balsų, galite padėti jiems išsiveržti į priekį adresu www.tv3.lt/mylimiausi.

Pernai „TV3 mylimiausių“ rinkimuose dalyvavo daugiau nei 15 tūkst. TV3 žiūrovų.

„TV3 mylimiausių“ rinkimai tęsiasi iki vasario 13-osios, savo balsus galima atiduoti TV3 interneto svetainėje adresu: www.tv3.lt/mylimiausi.

ukiozinios.lt

Draudikai pastebi naują automobilių vagių taktiką – beveik visų automobilio detalių vagystę, automobilį išardant dar aikštelėje. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai profesionalių vagių braižas: automobiliai išmontuojami turint specialią įrangą, dirbama kryptingai.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, pastaruoju metu jau buvo užregistruotos trys tokio pobūdžio automobilių detalių vagystės. „Vagišiai išmontavo tris 1-2 metų senumo automobilius. Po tokių vagysčių, automoblių savininkai rado tik savo automobilio korpusą, sėdynes, variklį ir pavarų dėžę, tuo tarpu visas prietaisų skydelis, laidai, veidrodžiai ir pan. yra išmontuojami. Dėl tokio pobūdžio vagysčių du automobilių savininkai patyrė po 35 tūkst. litų žalą, o trečiam nukentėjusiam klientui buvo išmokėta apie 50 tūkst. litų. Akivaizdu, kad vagys patyrę ir turi visą reikiamą techninę įrangą, jie dirba kryptingai, žino, ką ir kaip reikia greitai išmontuoti“, – teigia A. Pilčicas.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį, kad visi automobiliai buvo išmontuoti po daugiabučiais namais įrengtose požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. „Gyventojai mano, kad automobilį saugiau palikti ne kieme, o požeminėse automobilių statymo aikštelėse, tačiau administruodami žalas pastebime, kad patekimas į požemines aikšteles vagims nėra sudėtingas, vagys savo ketinimams skiria daugiau laiko, kadangi požeminėse aikštelėse vaikšto mažiau žmonių, jose laikomiems automobiliams vagių sukeliamos žalos būna didesnės“, – teigia A. Pilčicas. Jis priduria, kad požeminės aikštelės nėra nesaugios pačios savaime, tiesiog jose trūksta kontrolės, kad nepatektų pašaliniai asmenys.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika atspindi, kad iki 5 metų senumo automobilių draudimo sutartys kasko draudime sudaro apie 38 proc. visų sutarčių. Tuo tarpu išmokų suma naujausių automobilių žaloms padengti sudaro 45 proc. visų kasko draudimo išmokų. Iki 5 metų senumo automobilių savininkų vidutiniškai patiriama žala sudaro 2,8 tūkst. litų – 47 proc. daugiau nei kad senesnių kaip 5 metų automobilių savininkų vidutinė žala.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ kasko draudimu draudžiantiems šiais metais pagamintus lengvuosius automoblius, įsigytus iš oficialių prekybos automobiliais atstovų, draus taikydama atnaujintą kasko draudimą. „Naujas produktas apims ne tik draudimą rinkos verte, vagystės ar sunaikinimo atveju, automobilis bus draustas nauja verte. Be to, sutarties galiojimo laikotarpiu net patyrus eismo įvykį draudimo įmoka didinama nebus, taip pat nebus taikomas nusidėvėjimas keičiamoms detalėms, automobilius bus galima remontuoti pas oficialius atstovus. Be šių privalumų, taip pat bus suteikiamas pagalbos kelyje draudimas visoje Europoje ir praplėstas draudžiamųjų įvykių sąrašas, įtraukiant padangų sugadinimą ir stacionarią ne gamyklinę įrangą. Visa ši papildoma apsauga bus siūloma be papildomos priemokos“, – teigia A. Pilčicas.

ukiozinios.lt

Modernizuojant Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą ir eismo valdymą, šiais metais planuojama investuoti 343 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Toliau bus intensyviai vykdomi projekto „Rail Baltica“ darbai, plečiama Klaipėdos geležinkelio mazgo ir Vilniaus aplinkkelio infrastruktūra. Panaudojant pažangias technologijas kuriamas Eismo valdymo centras, modernizuojama infrastruktūros diagnostikos sistema.

Projekto „Rail Baltica“ darbai šiais metais vyks ruožuose nuo Lenkijos sienos iki Kauno ir nuo Kauno iki Latvijos sienos. Šiauriau Kauno esančioje trasos dalyje numatoma gerinti eismo sąlygas modernizuojant esamą geležinkelio vėžę. Bus pradėta linijos Palemonas–Gaižiūnai ruožo rekonstrukcija bei antrųjų kelių statyba ruožuose Žeimiai–Lukšiai ir Gimbogala–Linkaičiai.

Už ES lėšas numatoma plėsti Klaipėdos geležinkelio mazgą. Bus rekonstruojami Draugystės ir Rimkų stočių bei Pauosčio kelynai, tiesiami nauji traukinių atvykimo ir išvykimo keliai, ilginami esami geležinkelio keliai, rekonstruojami seni nusidėvėję keliai ir pervažos. Modernizavus šį transporto mazgą, bus patogiau geležinkeliais vežti krovinius į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.

„Siekiant nuo Vilniaus miesto centro nukreipti prekinių traukinių eismą, planuojame modernizuoti Vilniaus geležinkelio aplinkkelį. Šiemet bus pradėta tiesti antrąjį kelią aplinkkelio ruože Kyviškės–Valčiūnai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Dabartinis aplinkkelis yra tik vienkelis, dėl techninių priežasčių negali aptarnauti didesnio traukinių skaičiaus, todėl per sostinę iki šiol važiuoja daug prekinių traukinių. Įrengus antrąjį kelią Vilniaus aplinkkelio geležinkelio trasoje prekiniai traukiniai galės važiuoti iki 80 km/h greičiu.

Susisiekimui geležinkeliais gerinti ir traukinių eismo saugai didinti bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ kuriamas Eismo valdymo centras. Jį numatoma įrengti iki kitų metų pradžios. Šiame centre bus organizuojamas, valdomas ir kontroliuojamas traukinių eismas, sudaromi ir koreguojami visos Lietuvos traukinių grafikai, derinamos eismo pertraukos geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir remonto darbams, atliekami kiti organizavimo ir stebėjimo darbai. Tai leis efektyviai planuoti traukinių eismą, maksimaliai automatizuoti jo valdymą, operatyviai reaguoti į situacijas ir priimti būtinus sprendimus, kas ypač svarbu ekstremalių situacijų atveju. Įgyvendinus šį projektą bus efektyviau panaudojama esama geležinkelių infrastruktūra, traukinių eismas taps greitesnis ir saugesnis, mažės triukšmas ir tarša, bus taupomas keleivių ir krovinių vežimo laikas.

Geležinkelių infrastruktūros kokybę ir priežiūrą padės užtikrinti šiemet baigiama modernizuoti infrastruktūros diagnostikos sistema. Bus įsigyta diagnostikos įranga, įdiegta programinė įranga, akredituota metrologijos laboratorija. Tai leis tiksliai išmatuoti geležinkelio kelio geometrinius parametrus, juos analizuoti ir priimti skubius sprendimus dėl kelio būklės priežiūros. Specialios programos leis modeliuoti, kaip laikui bėgant keisis kelio būklė.

ukiozinios.lt

„Yra daug problemų, apie kurias visi žino, bet tyli. Jeigu tyli, vadinasi, niekas jų nesprendžia. Kai kažkas pradeda šnekėti, atsiranda galimybė, kad kažkas kažką pradės daryti“, – nebijoti kalbėti apie savo problemas laidoje „Tylos riba“ kvietė psichologijos mokslų daktaras Marius Daugelavičius.

Antroji BTV laida „Tylos riba“ papasakos apie šeimas, kuriose smurtautojai savo agresiją išlieja pasinaudodami ginklais. Kaip pasipriešinti skriaudikui, jei žinai, kad bet kuriuo metu jis gali išsitraukti šautuvą ir grasinti juo tau ar tavo vaikams? Apie istorijas, nutinkančias šalia mūsų, papasakos Vilniaus policijos atstovai, kaip galima padėti tokioms šeimoms komentuos psichologai.

Kita laidos tema – apie suaugusiuosius, vaikus auklėjančius jėga. Kai viduryje gatvės moteris pradėjo mušti kitų žmonių vaiką, esą nuskriaudusį jos atžalą, visi aplinkiniai tik stebėjo ir nieko nedarė. Ar galime tikėtis, kad toks vaikas savo problemų taip pat nebandys spręsti kumščiu? Ir jei niekas nereaguoja į atvirą smurtą gatvėje, kas vyksta Lietuvos namuose už uždarų durų?

Socialinė drama „Tylos riba“ – trečiadienį 20.25 per BTV

ukiozinios.lt

Algis Čaplikas antradienį Šiaulių universitete (ŠU) susitiko su šio universiteto aukščiausios sprendžiamosios institucijos – Senato – nariais. Pasak A. Čapliko, ŠU iniciatyva įvykusioje diskusijoje buvo kalbama apie problemas, su kuriomis universitetas ir akademinė bendruomenė susidūrė priėmus švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus parengtą Mokslo ir studijų įstatymą.

„Akademinė bendruomenė pažėrė daug motyvuotos kritikos ministrui ir jų verdiktas buvo vienareikšmiškas – ministras privalo atsistatydinti“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotojas. Anot politiko, akademikai išdėstė argumentus, su kuriais sunku nesutikti.

Akademikai pabrėžė, kad ministro pateiktas Mokslo ir studijų įstatymas, kurį Konstitucinis Teismas paskelbė prieštaraujančiu Konstitucijai ir kuris iki šiol nėra pataisytas, padarė žalos universitetų gyvenimui, pažeidė savarankiškumo nuo politikų principus. „Akademinės bendruomenės netenkina tai, kad universitetų Taryboms suteikiamos vykdomosios institucijos funkcijos ir didinama jų įtaka, tuo tarpu Senatų įgaliojimai mažinami, kad valdininkai nepaiso Rektorių konferencijos nuomonės, taip pat, kad rektoriai gali būti perrenkami nesibaigus kadencijai – tokios nuostatos numato galimybę politikams siūlyti savo žmones į Tarybą, kištis, reguliuoti universitetų gyvenimą“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Pasak susitikime dalyvavusių Senato narių, nepasiteisino ir kitos įstatymo nuostatos, pavyzdžiui, studentų rotacijos pagal bendrą kurso akademinių rezultatų vidurkį. Taip pat siūlyta peržiūrėti vadinamųjų studentų krepšelių skirstymo principus. „Valstybė turi atlikti tyrimus, išsiaiškinti kokių profesijų aukštojo mokslo specialistai reikalingi valstybei šiandien ir kokie bus reikalingi ateityje. Krepšelis turi būti „pririštas“ prie specialistų poreikio. Šiandien valstybė kiša pinigus į populiariosios specialybės – teisės – studentus, nepaisant to, kad šios specialybės žmonių tiek valstybės sektoriuje, tiek privačiame – perteklius“, – pažymėjo A. Čaplikas.

Savo ruožtu, A. Čaplikas įsipareigojo siekti, kad Rektorių konferencija būtų įstatymu įtvirtinta kaip ekspertinė institucija ir Švietimo ir mokslo ministerija privalėtų įsiklausyti į šios konferencijos nuomonę.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, LiCS pirmininkas A. Čaplikas taip pat pareiškė, kad jei Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras G. Steponavičius ir toliau ignoruos akademinės bendruomenės nuomonę, LiCS, kaip koalicijos partnerė, negarantuos palaikymo, jei šiam ministrui būtų pareikšta interpeliacija.

ukiozinios.lt

Aukščiausias moterų karininkių laipsnis Lietuvos kariuomenėje šiuo metu yra pulkininkės leitenantės. „Kol kas nėra pulkininkių ar generolių, tačiau tai jaunos moterys, joms dar viskas priešaky“, – sakė R. Juknevičienė.

Vasario 8 d. Krašto apsaugos ministerijoje surengta konferencija „Moteris ir kariuomenė“. Tokio renginio tikslas – atidžiau pažvelgti į dabartinę moterų situaciją krašto apsaugos sistemoje, jos keitimosi tendencijas ir kaip tai atspindi bendrą moterų ir vyrų padėtį Lietuvos visuomenėje.

Kreipdamasi į konferencijos dalyvius krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė: „Džiaugiuosi, kad pirmą kartą organizuojame konferenciją tokia tema. Pradėjus dirbti šiose pareigose, vienas dažniausių klausimų, kurį gaunu bendraudama su žmonėmis yra „Ar nesunku vienai tarp vyrų?“ Atsakymas labai paprastas, nes nesu viena tarp vyrų, ministerijoje moterų turbūt yra net daugiau nei vyrų. Jų yra įvairiuose departamentuose, skyriuose, kuriems taip pat vadovauja ir moterys. Kariuomenėje, taip, vyrų yra dauguma, tačiau taip ir turi būti. Šiuo metu  mūsų kariuomenėje yra apie 11 proc. moterų“.

Ministrė pažymėjo, kad moterims nėra jokių apribojimų karinėms specialybėms. „Paskutinį apribojimą panaikinome praėjusiais metais. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujas Karo prievolės įstatymas, pagal kurį karo prievolę atlikti savanoriškai gali ir moterys. Atsiradus šiai galimybei, atsirado ir norinčių. Keletas jų yra baigę bazinius karinius mokymus, o vėliau pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje“,  – pabrėžė ministrė.

Konferencijoje taip pat buvo diskutuojama apie moterų karjeros kariuomenėje galimybes, ar moterys patiria stresą tarnyboje, apie iššūkį merginoms studijuojant ten, kur tradiciškai buvo vyrų sfera. Renginyje taip pat buvo pristatyta Lietuvos vykdoma veikla siekiant pagerinti socialinę moterų padėtį Afganistano Goro provincijoje, kur nuo 2005 metų veikia Lietuvos vadovaujama Provincijoje atkūrimo grupė.

Pranešimus konferencijoje skaitė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms doc. dr. Valdas Rakutis, Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros dėstytoja doc. dr. Irena Stonkuvienė, Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos centro Psichologinių tyrimų laboratorijos viršininkė kpt. Ramutė Vaičaitienė, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado padėjėja, Lietuvos karo akademijos absolventė vyr. lt. Lina Jieznienė,  Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja dr. Aušra Kazlauskienė, Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento Programų ir projektų skyriaus vyriausioji specialistė Justina Jakavonytė.

ukiozinios.lt

www.lrt.lt

Algirdas Igorius
Po Europos Komisijos kritikos, jog Lietuvoje labai didelis jaunimo nedarbas – darbo nesuranda kas dešimtas jaunuolis, institucijos sukruto, kaip nedarbą mažinti. Siūloma jaunimą skatinti įsidarbinti aprūpinant gyvenamuoju būstu, lengviau įdarbinti jaunus žmones be profesinio išsilavinimo.

2007–2013 metais Lietuvai yra numatyta daugiau nei 3 mlrd. litų Europos socialinio fondo lėšų. 40 proc. šio fondo lėšų mūsų šalis jau panaudojo arba jomis disponuoja. 

Socialinės apsaugos ministerijos valdininkai suka galvas, kaip per dvejus metus panaudoti likusius pinigus. Mat Europos Komisija leido lanksčiau naudoti jas jaunimo užimtumui skatinti.

Dėl šios problemos praėjusią savaitę Europos Komisijos vadovybė kreipėsi į aštuonias Europos Sąjungos valstybes, tarp jų ir į Lietuvą. Mūsų šalyje 15–24 metų grupėje kas dešimtas jaunuolis ieško darbo. Blogesnė padėtis tik Ispanijoje, Graikijoje ir Slovakijoje.

Darbo biržos vadovas teigia, kad palyginus su 2007-aisiais, pernai į šią įstaigą kreipėsi pustrečio karto daugiau arba per trečdalis mokyklų absolventų. Pasak jo, taip atsitiko susitraukus darbo rinkai. O darbdaviai ieško įgūdžių turinčių darbuotojų.  

„Bus numatytos papildomos lėšos darbo įgūdžiams įtvirtinti. Kitas svarbus dalykas žmonėms, kurie neturi kvalifikacijos, t. y. profesinio pasirengimo, – padėti jį įsigyti“, – sako Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis.

Žadama keisti teisinę bazę, kad būtų išplėsta galimybė lengvatinėmis sąlygomis įdarbinti jaunuolius, neįgijusius profesinio išsilavinimo. Dabar tokia galimybė numatoma sudarius trišales sutartis tarp mokymo įstaigos, studento ir darbdavio.

„Teisiniai instrumentai leidžia darbdaviams lengviau išbandyti jaunus asmenis – tai yra priimti praktikantus, tam tikrą laiką išbandyti jų turimus įgūdžius, pamokinti dirbti konkretų darbą ir vėliau pasirinkti jiems tinkamus žmones, įdarbinti pagal darbo sutartis. Visas tas procesas nieko nekainuoja ir tai nelaikoma nelegaliu darbu“, – teigia laikinasis vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Ketinama parengti siūlymus, kaip jaunimą skatinti įsidarbinti aprūpinant gyvenamuoju būstu.

„Ar tai būtų ilgalaikė nuoma, ar tai būtų tiesiog susitarimas tarp valstybės ir jauno žmogaus, kai valstybė įsipareigoja jaunam žmogui padėti įsigyti išsilavinimą ir apsirūpinti darbu. Tokiu atveju jaunas žmogus turėtų įsipareigoti, gaudamas iš valstybės pagalbą galbūt ir gyvenamuoju būstu, atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje pagal tą išsilavinimą, kurį jis yra gavęs“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Planuojama, kad suteikiant būstą kvalifikuoti jauni darbuotojai būtų skatinami įsidarbinti ir mažesniuose miesteliuose.

„Vakaruose žmogus, tiktai gavęs geresnį pasiūlymą, keliasi į kitą miestą ar net kitą valstybę. Mes esam tokie namisėdos, pripratę būti tiktai ten, turėti darbą ten, kur gyvename. Jeigu ta programa pavyktų, tas būtų tikrai didžiulė paskata jauniems žmonėms“, – teigia Jaunimo reikalų departamento direktorius Mindaugas Kuliavas.

Per savaitę žadamą parengti siūlymus, kaip galėtų būti skatinamas jaunimo užimtumas. Kovo mėnesį šiuos siūlymus ketinama pristatyti Europos komisijai.

ukiozinios.lt

www.lrt.lt

„Procter & Gamble“ (P&G), kompanija valdanti tokius prekės ženklus kaip „Pampers“, „Pantene Pro-V“, „Always“, „Ariel“, „Tide“ ir „Blend-A-Med“, pradeda 2012 metų Londono olimpinėms žaidynėms skirtą „Ačiū Tau, Mama“ kampaniją Lietuvoje. Ši kampanija rems Lietuvos olimpinį judėjimą ir padės pagerinti kasdieninį Lietuvos mamų, atletų ir šeimų gyvenimą.

P&G taip pat rems ir mamas, nepriklausančias Londono olimpinių žaidynių bendruomenei, padėdama tiems, kurie joms rūpi labiausiai – vaikams. Organizacija prisidės organizuojant specialias veiklas ir renginius, skatinančius jaunimo sportą. „P&G kompanijai ši partnerystė padeda apjungti tikslą lengvinti žmonių gyvenimą su olimpiniu siekiu kurti geresnį pasaulį per sportą. Su pasididžiavimu galime jaustis „mamų rėmėjais“, juk už kiekvieno atleto – patyrusio ar tik pradedančio – stovi po nuostabią mamą. Mes taip pat remiame sportą ir jo vaidmenį jaunų žmonių gyvenime“, – sakė P&G viceprezidentas Centrinei Europai Marek Kapuściński.

„Sportas tobulina gyvenimą – būtent toks ir yra Londono olimpinių žaidynių tikslas. P&G bendrovė taip pat siekia kilnių tikslų: padėti žmonėms gyventi geriau, patogiau. Džiaugiamės partneryste su P&G, kuri bus naudinga Lietuvos sportininkams, jų mamoms ir šeimoms“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.

P&G ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) partnerystės programa prasideda 2012 m. vasarį, kada bus atliktas nacionalinis tyrimas – juo siekiama įvertinti šalies vaikų ir jaunimo požiūrį į sportą ir jo įtaką jaunosios kartos ateities raidai. Kartu su LTOK bus renkamos lėšos, kurios padės remti ateities olimpiečius, suteikiant jiems galimybę tapti sėkmingais sportininkais ir įkūnyti olimpines vertybes.

P&G pasauliniu mastu rems keletą atletų, kurie taip pat įsitrauks į bendrovės reklamos kampanijas. Keli iš tarptautinio lygio atletų, remiamų P&G bendrovės, yra šie:

– Michael Phelps (JAV, plaukimas);
– Paula Radcliffe (D.Britanija, lengvoji atletika);
– Jessica Ennis (D.Britanija, klengvoji atletika);
– Monika Pyrek (Lenkija, lengvoji atletika.

ukiozinios.lt

www.lrt.lt

Vasario 8 d. Šiaurės Atlanto Taryba priėmė spendimą tęsti  NATO  oro policijos misiją Baltijos šalyse, kuriai mandatą buvo suteikusi iki 2014 metų. „Mes labai džiaugiamės šiuo sprendimu. Ši misija puikiai atskleidžia Aljanso įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui.“ – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Sprendimas nėra terminuotas – tai bus ilgalaikė misija su tam tikromis peržiūromis ir Baltijos valstybių įsipareigojimu padidinti priimančios šalies paramos dalį“, –  sakė R. Juknevičienė.

Pasak ministrės, tai labai geras išmaniosios gynybos pavyzdys, kada šalys, turinčios skirtingus pajėgumus, gali juos sudėti į vieną ir turėti naudos. „Tos šalys, kurios atvyks čia dalyvauti, turės galimybes treniruotis, galės pažinti šį regioną, o mes turėsime saugią mūsų oro erdvę,“ – sakė krašto apsaugos  ministrė.

Baltijos šalims tapus NATO narėmis 2004 m. kovą, Lietuvos,  šalių oro erdvės apsaugą perėmė NATO. Kadangi Baltijos šalys neturi tinkamų kovinių orlaivių savarankiškai oro erdvės apsaugai, NATO sąjungininkės rotuodamos siunčia savo karius ir naikintuvus į Lietuvos karinių oro pajėgų bazę Šiauliuose dalyvauti oro policijos misijoje Baltijos šalyse. 2010 m. rugpjūčio 31 d. NATO Šiaurės Atlanto Taryba pritarė sprendimui NATO oro policijos misiją pratęsti iki 2014 m. pabaigos.
 
Baltijos oro erdvėje patruliavo Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos kariai.

Nuo šių metų sausio mėnesio oro policijos misiją Baltijos šalyse perėmę Vokietijos kariai oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja jau penktą kartą; JAV, Danijos, Lenkijos, Prancūzijos kariai misijoje dalyvavo po tris, Belgija ir Norvegija – po du kartus.

Baltijos šalių oro erdvę saugantys naikintuvai yra pasiruošę per greitą laiką pakilti ir imtis drausminamųjų ar kitų veiksmų Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjų atžvilgiu.

ukiozinios.lt

Vasario 8 d. Šiaurės Atlanto Taryba priėmė spendimą tęsti  NATO  oro policijos misiją Baltijos šalyse, kuriai mandatą buvo suteikusi iki 2014 metų. „Mes labai džiaugiamės šiuo sprendimu. Ši misija puikiai atskleidžia Aljanso įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui.“ – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Sprendimas nėra terminuotas – tai bus ilgalaikė misija su tam tikromis peržiūromis ir Baltijos valstybių įsipareigojimu padidinti priimančios šalies paramos dalį“, –  sakė R. Juknevičienė.

Pasak ministrės, tai labai geras išmaniosios gynybos pavyzdys, kada šalys, turinčios skirtingus pajėgumus, gali juos sudėti į vieną ir turėti naudos. „Tos šalys, kurios atvyks čia dalyvauti, turės galimybes treniruotis, galės pažinti šį regioną, o mes turėsime saugią mūsų oro erdvę,“ – sakė krašto apsaugos  ministrė.

Baltijos šalims tapus NATO narėmis 2004 m. kovą, Lietuvos,  šalių oro erdvės apsaugą perėmė NATO. Kadangi Baltijos šalys neturi tinkamų kovinių orlaivių savarankiškai oro erdvės apsaugai, NATO sąjungininkės rotuodamos siunčia savo karius ir naikintuvus į Lietuvos karinių oro pajėgų bazę Šiauliuose dalyvauti oro policijos misijoje Baltijos šalyse. 2010 m. rugpjūčio 31 d. NATO Šiaurės Atlanto Taryba pritarė sprendimui NATO oro policijos misiją pratęsti iki 2014 m. pabaigos.
 
Baltijos oro erdvėje patruliavo Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos kariai.

Nuo šių metų sausio mėnesio oro policijos misiją Baltijos šalyse perėmę Vokietijos kariai oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja jau penktą kartą; JAV, Danijos, Lenkijos, Prancūzijos kariai misijoje dalyvavo po tris, Belgija ir Norvegija – po du kartus.

Baltijos šalių oro erdvę saugantys naikintuvai yra pasiruošę per greitą laiką pakilti ir imtis drausminamųjų ar kitų veiksmų Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjų atžvilgiu.

ukiozinios.lt