ES parama

Ūkininkų ūkių, žemės ūkio bendrovių, kitų žemės ūkio produktų gamintojų dalyvavimas kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) veikloje – tai jų stiprėjimo, tvirto ir patikimo veikimo rinkose pagrindas. Kooperacija yra tas galingas įrankis, kurį ūkininkai, žemės ūkio bendrovės turi patys savo rankose. Rengiant, tobulinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (Programa), taip pat valstybės pagalbos priemones, rasta galimybių skatinti kooperaciją ir remti kooperatyvus, panaudojant tiek ir ES, tiek ir šalies biudžeto lėšas.

Šiuo metu paramos teikimo kooperatyvams pagrindus sudaro investicinė parama, kuriai naudojamos ES bei šalies biudžeto lėšos, ir valstybės pagalba, teikiama vien tik iš šalies biudžeto lėšų. Investicinė parama yra skirta kooperatyvų veiklai plėtoti, jai modernizuoti, o valstybės pagalba – kooperatyvų įsikūrimui ir veiklos pradžiai skatinti.

Investicinės paramos teikimo dabartiniame etape aktualumą padiktavo kooperatinio judėjimo, vykstančio iš apačios, raida. Atkūrus nepriklausomybę, ilgą laiką nebuvo vieningo, bendro ir kryptingo žemdirbių organizacijų veikimo, nukreipto kooperacijos plėtros link. Pasekmė – privatizavimo metu žemdirbių įsigytos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių, taip pat žemės ūkio paslaugų teikimo įmonių akcijos išleistos iš savo pačių rankų. Tokia privatizavimo baigtis, atskyrusi žemdirbius nuo jų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir paslaugų teikimo įmonių valdyme, tapo rimtu kliuviniu kooperatiniam judėjimui ir lėmė investicinės paramos teikimo kooperatyvų veiklos plėtrai skatinti būtinumą.

Kooperacijos plėtrai, skatinant investicijas, remti skirtos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ (pirmoji veiklos sritis „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara“), „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (antroji ir trečioji veiklos sritys), kuriose kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) numatyti prioritetai.

2007–2013 metų programiniu laikotarpiu, skirtingai nei ankstesniais programiniais laikotarpiais (Bendrasis programavimo dokumentas, SAPARD, kt.), prioritetai taikomi ne visiems kooperatyvams, o tik tiems, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais. Tai, kad 2008 metais pripažinimas yra suteiktas 48-iems, o šiais, 2009 metais – 55-iems kooperatyvams, leidžia manyti, kad jie planuoja aktyviai dalyvauti minėtose Programos priemonėse.

Prioritetai ir reikalavimai

Prioritetų, taikomų kooperatyvams, svarbą stiprina šiose priemonėse jiems numatyti ypatumai. Jie parinkti atsižvelgiant į atitinkamos priemonės specifiką.

Programos priemonės „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklėse, (Žin. 2007, Nr. 121-4976) kaip vienas iš specialiųjų tinkamumo kriterijų greta kitų nustatytas ir šis – pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo ar rinkodaros 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų įmonės pajamų. Tačiau, siekiant spartinti žemdirbių kooperacijos plėtrą, taisyklėmis kartu nustatyta, kad šis tinkamumo kriterijus netaikomas kooperatyvams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais. Taip pat pažymėtina, kad šios priemonės įgyvendinimo taisyklės, nustatydamos, kad parama nebus skiriama miltų, kruopų naujų gamybinių vienetų statybai (kūrimui), kartu nustato, kad šie apribojimai netaikomi kooperatyvams, o nustatydamos, kad parama nebus skiriama naujų mėsos ir pieno perdirbimo įmonių, skerdyklų statybai, kartu nustato, kad šie apribojimai netaikomi pieno kooperatyvams. Minėtomis taisyklėmis taip pat nustatyta, kad kooperatyvams, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvais, taikomi pirmumo kriterijai.

Programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklėse (Žin., 2007, Nr. 117-4807) nustatyta, kad paramos gali kreiptis ir kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais. Šiomis taisyklėmis nustatyta, kad greta kitų tinkamumo kriterijų, taikomų tik antrajai veiklos sričiai, būtina atitikti ir du šiuos – pajamos iš žemės ūkio veiklos per 2 metus turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų valdos veiklos pajamų; ūkis nėra naujai besikuriantis ir iki paramos paraiškos pateikimo turi veikti ne trumpiau kaip 2 metus. Tačiau, siekiant sudaryti prielaidas žemdirbių kooperacijos plėtrai, šiomis taisyklėmis kartu nustatyta, kad šie du tinkamumo kriterijai netaikomi kooperatyvams. Be to, atsižvelgus į potencialią šios priemonės paramos gavėjų sudėtį, kaip prioritetiniai kriterijai yra nurodyti ne vien tik pripažinti kooperatyvai, bet taip pat ir fiziniai bei juridiniai asmenys, esantys tokių pripažintų kooperatyvų nariais.

Kooperatyvų aktyvumas

Minėti bei kiti ypatumai ir prioritetai, numatyti šiose 2-jose Programos investicinėse priemonėse bei joms įgyvendinti skirtose taisyklėse, sudaro reikiamas sąlygas kooperatyvams paramai gauti. Kaip rodo pirmoji patirtis, kooperatyvai šiose priemonėse aktyviai dalyvauja. Daugiausiai paraiškų kooperatyvai teikia būtent pagal šias dvi aptartas priemones. Šiuo metu parama Žemės ūkio ministro įsakymais jau skirta 27-iems kooperatyvams, iš jų 9-iems kooperatyvams 2008 metais ir 18-ai – šiais 2009 metais.

Pagal Programos priemonės „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara“ parama skirta iš viso 14-ai kooperatyvų: 2008 metais – 8-iems kooperatyvams, o šiais, 2009 metais – jau 6-iems (beveik 23 mln. litų). Šioje priemonėje dalyvauja žemės ūkio produkcijos realizavimu ir (ar) perdirbimu užsiimantys kooperatyvai.

Pagal Programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį parama skirta iš viso 13-ai kooperatyvų: 2008 metais – 1-am kooperatyvui, o šiais 2009)metais – jau 12-ai (beveik 7,6 mln. litų). Šioje priemonėje dalyvauja žemės ūkio paslaugų teikimu ir (ar) žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimantys kooperatyvai. Naujausiais šios priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimais (Žin., 2009, Nr. 126-5452), kuriais šios priemonės antrosios veiklos sričiai numatytas ir investicijų į perdirbimą rėmimas, o remiamai veiklai priskirtas ne tik kooperatyvų supirktų iš savo narių jų ūkiuose pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų parengimas ir tiekimas rinkai, bet taip pat ir šių produktų perdirbimas, sudarytos galimybės dalyvauti šioje priemonėje ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo kooperatyvams.

Supaprastinta paramos skyrimo tvarka

Siekiant ir sunkmečio sąlygomis toliau užtikrinti ne mažiau sėkmingą kooperatyvų naudojimąsi parama pagal Programos priemones, šiais metais priimtos minėtų priemonių įgyvendinimo supaprastintosios taisyklės, praplėstos galimybės kooperatyvams, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvais, gauti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijas.

Papildomų galimybių kooperatyvams naudotis parama sukuria ir naujai numatytos finansų inžinerijos priemonės, taikomos kai kuriose Programos priemonėse. Priemonės „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimais (Žin., 2009, 128-5574) ne tik numatyta galimybė gauti paskolą, bet ir nustatyta didžiausia paskolos suma iki 4 mln. eurų, o veiklai, susijusiai su kooperatinės pieno perdirbimo įmonės įkūrimu – iki 10 mln. eurų. Minėtais pakeitimais taip pat nustatyta paskolos trukmė iki 7 metų, o išimtiniais atvejais veiklai, susijusiai su kooperatinės pieno perdirbimo įmonės įkūrimu, paskolos trukmė gali būti iki 10 metų.

Nuosekliai taikomos kryptingos paramos priemonės ir jų išdavoje atsiradę geri kooperatyvų veiklos pavyzdžiai keičia šalies žemdirbių požiūrį į kooperaciją. Nuolatinių bendrų valstybės institucijų ir Žemės ūkio rūmų pastangų dėka žemdirbių kooperacija šalyje vis labiau įsibėgėja. Šiuo metu kooperatyvų veikloje dalyvauja per dešimtadalis visų šalies ūkininkų, o jų įkurti kooperatyvai jau turi apie penktadalį žaliavinio pieno ir apie dešimtadalį grūdų rinkos. Kai kurie kooperatyvai, ypač pieno ir grūdų sektoriuose, vykdo apyvartą, skaičiuojamą keliomis dešimtimis milijonų litų. Kooperatinio judėjimo dalyvių, kooperatyvų skaičius jau pasiekė tą kritinę masę, kada galimi nauji esminiai kooperacijos proveržiai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Verslas

Ūkio ministerija išskirstė 80 proc. visos verslui skirtos ES paramos

ERGO dėl slidžių kelių šalyje prognozuoja 600 tūkst. litų nuostolių

Sniego nuostoliai sieks milijoną litų

Vilniaus alus auga, investuoja ir stiprina pozicijas

Panevėžiečiai už verslo liudijimus kitąmet mokės keliskart mažiau

Krepšinio čempionato metu barai ir kavinės samdys daugiau darbuotojų

Norfos apyvarta sumažėjo beveik 6 proc.

Tyrimas: vartotojai labiausiai patenkinti Bitės paslaugomis

Autoplius.lt: žiemines padangas šiemet pirks 63 proc. apklaustųjų

“Agrowill Group” planuoja plėsti veiklą

Atidaryta nauja cukraus pakavimo linija

Technologijos

Canon XF305 ir XF300 vaizdo kameroms – naujos galimybės

Išmaniųjų telefonų flagmanas Nokia N8 Lietuvoje pasirodys lapkritį

Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę naudotis internetu

Skaitmeninių technologijų plėtra – saugesniam internetui

CRM Lietuvos įmonėms greičiau nei pica į biurą

Schindler ketina įsigyti Renault elektra varomus automobilius

Baltic Data Center teiks paslaugas Baltijos šalyse veikiančioms Carlsberg įmonėms

Lietuvoje dedamas pagrindas naujai pramonės šakai

Diegiama novatoriška navikinių audinių tyrimo technologija

Honda kartu su RITE tyrimų centru sukūrė efektyvią etanolio gamybos technologiją

Vėjas, bangos, potvyniai bei atoslūgiai greičiausiai taps svarbiausiais ateities energijos šaltiniais