2007 metais auginti genetiškai modifikuotų (GM) sojų, kukurūzų, medvilnės ir rapsų pasėliai davė, atitinkamai, 29,8%, 7,6%, 19,8% ir 8,5% didesnį derlių nei būtų gauta nesėjant GM augalų.  Tokius duomenis pateikė PG Economics Limited specialistai kasmetiniame  tyrime pristatytame  gegužes 20 d. Atlantoje (JAV). Tyrime taip pat pažymima, kad jeigu biotechnologijos pagalba patobulinti augalai nebūtų prieinami tiems 12 milijonų ūkininkų, kurie 2007 m. juos augino, esamam pasaulinės gamybos lygiui pasiekti 2007 m. būtų reikėję papildomai pasėti 5,9 mln. ha sojų, 3 mln. ha kukurūzų, 2,5 mln. ha medvilnės ir 0,3 mln. ha rapsų. Bendras šių pasėlių plotas sudarytų apie 6 proc. visos dirbamos žemės JAV arba 23% ariamos žemės Brazilijoje.
Tyrime pastebima, kad būtent biotechnologijos pažanga daugumai ūkininkų padėjo užauginti didesnį žemės ūkio produktų kiekį, sumažinti gamybos riziką, pagerinti derlingumą bei padidinti pagrindinių žemės ūkio kultūrų pasaulinės gamybos apimtis.
PG Economics Limited taip pat pabrėžė ir GM kultūrų nešamo pelno svarbą. 2007 m. ūkių lygmenyje buvo gauta apie 10,1 mlrd. JAV dolerių pelno, kai tuo tarpu per visą ankstesnį dvylikos metų periodą tik 44,1 mlrd.
2007 m. ūkių gautas pelnas yra lygus 4,4% priedui prie keturių pagrindinių žemės ūkio kultūrų (sojų, kukurūzų, medvilnės ir rapsų) pasaulinės gamybos kiekio vertės.
Siekdama pabrėžti biotechnologijos naudą aplinkai, PG Economics Limited pažymėjo, kad 1996-2007 m., GM augalų dėka 8,8% (359 mln. kg) sumažėjo pesticidų naudojimas ir tai reiškia kad su insekticidų bei herbicidų naudojimu susijęs poveikis aplinkai buvo 17,2%. mažesnis.
Tačiau PG Economics Limited pripažysta vienas iš neigiamų GM augalų naudojimo aspektų yra tai, kad jų auginimo metu naudojama daug specifinių, riboto spektro herbicidų, todėl kyla pavojus, kad ilgainiui gali išsivystyti ir šiems preparatams atsparios piktžolės.

ŽŪMPRIS inf.