ūkis
2018-03-14

R. Karbauskio pranešimas: „Opozicija apsimeta, kad jai rūpi žemės ūkis“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio teigimu, Seimo opozicija imituoja rūpestį žemės ūkiu, o viešojoje erdvėje siekia tik eskaluoti menamus su LVŽS lyderiu Ramūnu Karbauskiu siejamų įmonių pažeidimus. Pasak jo, opozicijos siekius kompromituoti LVŽS atskleidžia tiek konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio vieši pasisakymai, tiek opozicijos inicijuojamos komisijos „Dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ nutarimo projekto turinys.

„Susidaro įspūdis, kad opozicija yra suinteresuota kuo ilgiau eskaluoti tikrovės neatitinkančią informaciją apie su manimi susijusias įmones. Net ir pasiūliusi sudaryti komisiją žemės ūkio sektoriui tirti, atvirai pripažįsta, kad tikrasis tyrimo objektas – R. Karbauskis, jo šeima ir „Agrokoncerno“ grupės įmonės. Akivaizdu, kad opozicijos vykdoma vieša kampanija yra atvira politinė kova ir artėjančių rinkimų dalis“, – sako R. Karbauskis.

Komentuodamas opozicijos parengtą Seimo nutarimo projektą „Dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“, kuriuo siekiama sudaryti laikinąją komisiją, LVŽS frakcijos vadovas sako, kad nutarimo tekstas yra parengtas su išankstine nuomone apie tiriamą objektą. Tekste, net neatlikus tyrimo, vyrauja išankstinis nuomonės reiškimas („žemės užvaldymas“, „stumia ūkininkus į skolas“, „schemos“ ir t. t.). Ignoruojama aplinkybė, kad šalies institucijos disponuoja informacija, kurią nori atskirai rinkti siūloma komisija.

LVŽS frakcijos vadovas taip pat pastebi, kad dalis komisijai planuojamų priskirti funkcijų peržengia laikinųjų komisijų įgaliojimus pagal laikinųjų komisijų įstatymą. Pavyzdžiui, nutarimo 4 straipsnio 5 dalyje numatytas naudojimosi dominuojančia padėtimi tyrimas, 4 straipsnio 13 dalyje numatytas koncentracijų žemės ūkio sektoriuje tyrimas patektų į Konkurencijos tarybos tyrimo sritį, o „stūmimas į skolas“, „stūmimas į bankrotą“ – turi Baudžiamajame kodekse aprašytų veikų požymių, todėl tokias aplinkybes turėtų tirti prokuratūra, o ne Seimas.

„Jei opozicija turi įrodymus, kaip kad bando sudaryti įspūdį, kodėl nesikreipia į prokuratūrą?“ – klausia R. Karbauskis. Pasak jo, didžioji dalis informacijos jau dabar yra prieinama ir ja disponuoja kitos institucijos, pvz., Konkurencijos tarnyba – ji valdo informaciją apie grūdų, trąšų rinkas; prokuratūra turi informaciją apie nusikaltimus, susijusius su žemės nuosavybe; žemės ūkio sektoriaus informaciją renka Nacionalinė žemės tarnyba.

Kas sako partijos apie ūkį

Šios informacijos yra užklausta ir paprašyta, kad minėtos tarnybos ją pateiktų visiems Seimo nariams. „Šiuo metu jau yra gautas Konkurencijos tarnybos atsakymas, kuriame nėra jokios informacijos, kad įmonės, kurių akcininkas esu, būtų padariusios kokius nors pažeidimus“, – sako R. Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, skaitant opozicijos parengto dokumento tekstą, kelia nerimą, kad konservatoriai siūlo sudaryti ūkininkų sąrašus. „Tai akivaizdžiai pažeis žmonių teises, bus kaupiami pertekliniai asmenų duomenys vien tam, kad būtų atliktas vieno asmens ir jo šeimos tyrimas. Beje, vienoje radijo laidoje G. Landsbergis yra sakęs, kad tirti Karbauskio negali, nes tai prieštarautų Konstitucijai, užtat tirs visą sektorių“, – sako jis.

Pasak R. Karbauskio, aplinkybę, kad komisija sudaroma tik opozicijos politinėms ambicijoms tenkinti, patvirtina ir tai, jog komisijai nesiūloma apsibrėžti užduočių, ką ji darys surinkusi duomenis. Formuluojant didelę dalį klausimų aiškiai nurodyta, jog tyrimo uždaviniai yra siejami tik su informacijos surinkimu, tačiau komisija nebus įpareigota surinktą medžiagą analizuoti.

„Tai yra akivaizdus noras viešojoje erdvėje kuo ilgiau išlaikyti dėmesį, sau palankiai interpretuoti bet kokią paskleistą informaciją, nes noro analizuoti, padaryti išvadas dėl daugybės klausimų nėra užfiksuota net pačiame nutarimo projekte“, – sako R. Karbauskis.

LVŽS frakcijos seniūnas neatmeta galimybės kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas, kurios pateiktų informaciją apie ES valstybėse taikomą žemės nuosavybės ir nuomos žemės ūkiui plėtoti reguliavimo geriausią praktiką. „Manau, kad visuomenė ir politikai turi susipažinti su geriausia Europos praktika žemės ūkyje. Ūkiai ES skatinami. Dabar gi opozicija sistemingai formuoja įspūdį, kad verslas, investicijas į jį, verslo plėtra ir tokiu būdu stiprėjantis šalies konkurencingumas, kuriamos darbo vietos regionuose yra blogis, kurį reikia sunaikinti. Nejau opozicijos tikslas žlugdyti valstybę?“ – klausia R. Karbauskis.

Pasak jo, opoziciją akivaizdžiai erzina LVŽS politinė valia pažaboti korupciją ir gerinti žmonių gyvenimo lygį šalyje, nes tokios priemonės atima opozicijai visas galimybes oponuoti ir tinkamai pasiruošti artėjančių rinkimų kampanijoms.

„O negalėdama prikibti prie Seimo ir Vyriausybės darbų, stengiasi griauti pasitikėjimą LVŽS lyderiu, pasitelkdama melagingą informaciją apie su juo siejamas įmones“, – sako R. Karbauskis.

Variklinės alyvos
2018-03-09

Variklinės alyvos: Naujausi metodai tepalų atliekas verčia degalais

Variklinė alyva kasdien nepastebimai cirkuliuoja daugelyje techninės veiklos sričių. Vis tik paprastai ją prisimename tik tada, kai tenka seną automobilio alyvą pakeisti nauja. Ar tuomet susimąstome, kur tepalų likučiai keliaus toliau? Naujausi tyrimai rodo, kad įprasti jų panaudojimo metodai jau neatrodo labai pažangūs, o inovatyvių technologijų dėka alyvos atliekos gali sugrįžti į variklį net kuro pavidalu.

Visi automobilių savininkai puikiai pažįsta nuobodžią ir dažnai atidėliojamą tepalų keitimo rutiną. Tačiau, kaip žinia, niekur nuo to nepabėgsi – naudojama bet kokios rūšies mineralinė ar sintetinė alyva laikui bėgant užsiteršia purvu, metalo nuoplaišomis, vandeniu, cheminėmis ar kitomis medžiagomis. Kiekvienam vairuotojui aišku, kad tokia alyva tampa netinkama naudoti ir ją būtina pakeisti nauja. Tiesa, plika akimi vertinti alyvos nusidėvėjimo nevertėtų – alyvos tarnavimo laikas yra apibrėžiamas gamintojo patvirtinimų ir specifikacijos pagal maksimalų nuvažiuotų kilometrų intervalą.

Tokie automobilių alyvos keitimo darbai kasdien atliekami visame pasaulyje. Susidarančių milžiniškų atliekų tūrių skaičiai verčia aiktelėti bei ragina ekspertus operatyviai spręsti jų taršos problemą, taikant kuo efektyvesnius metodus.

Ne dėvisi, o užsiteršia

Alyvos atliekos – kur kas blogesnės nei paprastos atliekos: jos labai lėtai yra, netirpsta vandenyje, jose gausu pavojingų medžiagų bei sunkiųjų metalų. Naudota alyva prilimpa prie bet kokio paviršiaus, nesvarbu, kas tai bebūtų –  žemės grumstas, pajūrio smiltys, dumbliai ar lapai. Tai – pagrindinis vandens telkinių taršos šaltinis.

„Autogamintojų ir importuotojų asociacijos“ direktorė Rita Zdanevičienė pasakoja, kad variklinė alyva iš tiesų ne nusidėvi, o užsiteršia, taigi, ją išvalanti technologija leidžia išsaugoti vertingą žaliavą. Be to, jos perdirbimui sunaudojama mažiau energijos nei gaminant alyvą iš grynos, neapdorotos žaliavos. Atlikti laboratoriniai tyrimai ir studijos parodė, kad perdirbta alyva savo kokybe visiškai prilygsta pagamintai iš grynos žaliavos. Visa tai ragina ne tik skatinti alyvos perdirbimo technologiją ir visus su ja susijusius proceso etapus – surinkimą, rūšiavimą, transportavimą ir t.t. – bet ir kurti patobulintus perdirbimo ir naujų pritaikymų metodus.

Vis labiau įsigalint žiedinės ekonomikos modeliui, mokslininkų tikslas – kaip perdirbti kuo didesnį panaudotos alyvos procentą ir kuo labiau sumažinti perdirbimo procesui sunaudojamos energijos kiekį. Taigi, net ir alyvos perdirbimo būdas iš jos išgaunant švarią alyvą nėra vienintelė alternatyva.

Svarbiausiu prioritetu vis labiau tampa atliekų prevencija: atsakingas produkto naudojimas, besaikio eikvojimo mažinimas, kokybiškesnių, ilgaamžiškesnių medžiagų bei daiktų gamybos skatinimas.

Senus metodus išstumia nauji

2011 m. Kembridžo universiteto mokslininkai, patobulinę pirolizės techniką, atrado efektyvų alyvos perdirbimo į degalus metodą. Biocheminės inžinerijos profesorius Howard Chase įsitikinęs, kad jų metodas leisiąs vienu metu išspręsti net dvi problemas: suteiksiąs naują efektyvią atliekų perdirbimo galimybę bei papildomą degalų šaltinį.

Pirolizės technika, naudojama variklinei alyvai paversti į degalus, mokslui buvo pažįstama ir iki šiol. Proceso metu alyvos atliekos kaitinamos be deguonies iki aukštos temperatūros, kol šios suskyla į dujų, skysčių ir kietųjų dalelių mišinį. Iš dujų ir skysčių cheminiu būdu išgaunamas benzinas ar dyzelinas. Tačiau iki šiol vykdavusio proceso metu alyva būdavo kaitinama netolygiai, dėl to dujos ir skysčiai degalais virsdavo sunkiai.

Chase ir jo komanda tvirtina, kad jų naujasis, patobulintas pirolizės metodas įveikė šią problemą – skysčių ir dujų įsisavinimo kliūtys buvo pašalintos. Jo laboratorijoje studentai sukūrė mišinį iš alyvos atliekų ir medžiagos, imlios mikrobangoms. Šį mišinį jie pakaitino mikrobangomis. Naujoji technika pasirodė esanti gerokai efektyvesnė – proceso metu net 90% alyvos atliekų galima paversti degalais.

Nenumokite ranka

Zdanevičienė tvirtina, kad nusprendus patiems pasikeisti seną alyvą, būtina laikytis saugos reikalavimų – panaudotą alyvą supilti tik į hermetišką indą ir pristatyti jį pavojingųjų atliekų tvarkytojams. Joks kitas alyvos atliekų panaudojimo būdas nėra leistinas (naudojimas kurui, dažymui, išpylimas į konteinerius, ant dirvožemio ar į kanalizacijos, drenažo sistemas ir kt). Tą patį privalo padaryti ir autoservisai, keičiantys alyvą klientų automobiliuose. R. Zdanevičienė ragina automobilių savininkus būti sąmoningiems ir naudotis tik legalių autoservisų paslaugomis – taip ir jie patys galės būti ramūs, kad su jų automobilio atliekomis bus pasielgta laikantis įstatymų. Bet koks neteisėtas alyvos atliekų panaudojimas daro žalą aplinkai, žmonėms, gyvūnams, dirvožemio ir vandens organizmams.

2018-02-20

Vilniuje ir visoje Lietuvoje pradėtas atliekų konteinerių ženklinimas

Sostinėje prasidėjo paruošiamieji darbai, kurie būtini įvedant dvinarę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iki gegužės 1 d. specialiomis elektromagnetinėmis žymėmis bei lipdukais su  identifikaciniu numeriu turi būti suženklinti visi Vilniaus konteineriai. Individualių namų gyventojai, kaip D.Katkevičius, prašomi supratingumo ir bendradarbiavimo.

Skaičiuojama, jog iš viso sostinėje reikės paženklinti daugiau kaip 30 tūkst. mišrių atliekų konteinerių, kuriais naudojasi tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Ženklinimas būtinas įvedant dvinarę rinkliavą ir apskaitant konteinerių pakėlimų skaičių. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

„Ženklinamų konteinerių skaičius labai didelis, todėl jų ženklinimas vyks daugiau nei du mėnesius. Individualių namų gyventojų prašome supratingumo ir bendradarbiavimo – viskas ko reikia, kad nurodytu laiku jie savo konteinerius išstumtų iš savo teritorijos į gatvę. Gyventojai turėtų suprasti, kad nepažymėti konteineriai nuo gegužės 1 d. nebus aptarnaujami“, – sako „Ecoservice“ generalinė direktorė Daiva Skrupskelienė.

Anot jos, konteinerių ženklinimas vykdomas tą pačią dieną kaip ir atliekų išvežimas, tačiau ne tuo pačiu metu, todėl gyventojų prašoma neskubėti įtraukti savo konteinerių į vidų, kai šie yra ištuštinti. Atliekų vežimo dieną konteineriai turi būtų paliekami gatvėje nuo 6 iki 22 val. Kiekvienas atliekų vežėjas papildomai informuos savo klientus trupusiomis žinutėmis ar elektroniniais laiškais, jeigu konteineriai jų rajone bus ženklinami kitą dieną nei renkamos atliekos. Gavus žinutę, nurodytu laiku vilniečiai privalo konteinerius išstumti už savo teritorijos vartų, nepaisant to, ar jie užpildyti, ar tušti.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas nuo gegužės Vilniaus mieste teiks 3 vežėjai – ,,Ecoservice“, ,,Ekonovus“ ir ,,VSA Vilnius“. Jie atrinkti konkurso būdu. Netrukus Vilniuje įsigalios dar viena naujovė – sostinė bus suskirstyta į penkias atliekų surinkimo zonas ir kiekvienai aptarnavimo zonai bus priskirtas atliekų vežėjas.

„Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad jūsų konteinerį gali paženklinti nebūtinai ta įmonė, kuri šiuo metu teikia atliekų surinkimo paslaugas. Kiekvienai aptarnavimo zonai bus priskirtas konkretus atliekų vežėjas, todėl jūsų konteinerius specialiais elektroniniais lipdukais paženklins tas vežėjas, kuris ateityje ir teiks paslaugas“, – aiškina D. Skrupskelienė.

Nuo gegužės 1 dienos Vilnius bus suskirstytas į šias atliekų surinkimo zonas:

1 aptarnavimo zona: Verkiai – Žirmūnai (Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės  Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys). Už atliekų surinkimą ir išvežimą šioje zonoje atsakinga  bendrovė „Ecoservice“.

2 aptarnavimo zona: Antakalnis – Naujoji Vilnia (Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis), aptarnaus „Ecoservice“.

3 aptarnavimo zona: Naujininkai – Paneriai (Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis, pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis), aptarnaus „Ekonovus“.

4 aptarnavimo zona: Pašilaičiai – Lazdynai (Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės, Lazdynų seniūnijos), aptarnaus „Ecoservice“;

5 aptarnavimo zona: Vilniaus centras (Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis), aptarnaus „VSA Vilnius“.

bokso piršinės visagine
2017-11-29

Geriausias miestas sportui Lietuvoje

Miestas įkurtas sportui.

Visaginas – jauniausias Lietuvos miestas, daugiausiai žinomas kaip Ignalinos atomines elektrines palydovas. Bet mes, visaginečiai, turim kuom pasigarsiuoti, ir be visiems žinomų faktų.Visagine, skiria ypatingą dėmesį sportui. Mes turime stipriausia akrobatikos mokykla Lietuvoje. Kasmet čia įvyksta tarptautiniai sportinės akrobatikos turnyrai. Mūsų miesto sportininkai žinomi ne tik Lietuvoje, bet net Europoje ir pasaulio čempionatuose.

Daugybe 1-ų, 2-ų ir 3-ų vietų pasaulio čempionatuose nuo 1996 m. bet tai ne viskas kuom galim pasididžiuoti.Irklavimas yra vienas iš populiariausių ir mėgstamiausių sporto Visagine. Daugybė ežerų Aukštaitijos regione, švarus pušies oras ir stipri treneriai sukuria idealias sąlygas šio sporto plėtrai. 19 metų trenerių ir sportininkų profesionalaus darbo ir entuziazmo dėka, Visagino irkluotojai vėl ir vėl pakyla Europos ir pasaulio turnyruose. Galime didžiuotis, irkluotojų pasiekimų, ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Irklavimų mūsų mieste kasmet užsiima daugiau nei 120 žmonių. Jie turi galimybę aktyviai dalyvauti ne tik “irklavimo” gyvenime.

Kodel Visaginas geriausias miestas sportui?

Daugybės žygių, konkursų ir kiti sporto renginių ne tik leidžia pasiekti aukštų rezultatų, bet taip pat suteikia galimybę mums, pagerinti sveikatą ir įvairinti savo laisvalaikį. Todėl, irklavimas tampa labai populiarų sportų Visagine. Dar turime Taibokso ir kikbokso sporto klubą, vadinama – „Skorpionas“, jis buvo įkurtas 1999m. kaip bokso klubas, Kick – boksinga ir Tailando bokso (Muay-thai).Savo veiklos metu klubas boksoja ne tik su bokso maišu pasiekė gerų rezultatų visose šiu kovos menų rūšių. Per mūsų klubo sienos buvo iškelta daug čempionų, Lietuvos čempionatų, Jaunimo Respublikos žaidynėse, daugelis tarptautinių bokso turnyrų laureatų naudojant bokso pirštinės iš Visagino. Bet čia anaiptol ne viskas.Futbolas, sportas ištvermes turintiems žmonėms.

Kas metu čia vyksta tradicinis futbolo turnyras «Visagino taurės” Šiais metais turnyre sudalyvavo 26 komandų iš 11 Lietuvos ir Baltarusijos miestų. Nemažiau dėmesio skiriama biatlonui, kuris vystomas nuo 2002 m. Europos olimpinėse žaidynėse, pasaulio biatlono jaunių ir jaunimo čempionatuose dalyvauja net 10 mūsų miesto sportininkų, kurie toli gražu užima ne paskutinius prizines vietas. Krepšinis yra pirmiausias sportas Lietuvoje, bet ir nepaskutinis Visagine, mūsų trenerio globotiniai sėkmingai dalyvauja krepšinio turnyruose ne tik Lietuvos teritorijoje.Paskutinis, bet gana svarbus, tenisas. Neformali teniso gerbėjų asociacija įkūrę 1982 m. Bet tik 1991 m. Įvesti į eksploatacija keturi nauji teniso kortai su dirbtinė danga. Dabar jis yra visiems pamėgtas sportas Visagine. Viskas, ką aš esu pasakiusi, yra tik maža dalis to, ką galima pasakyti apie sportą ir sporto šakas mūsų mieste. Aš būtinai jums papasakosiu ir apie kitus sporto šakas Visagine. Tiesa, atvažiuokite, ir patys viską pamatysite Lietuvos teritorijoje.

Paskutinis, bet gana svarbus, tenisas. Neformali teniso gerbėjų asociacija įkūrę 1982 m. Bet tik 1991 m. Įvesti į eksploatacija keturi nauji teniso kortai su dirbtinė danga. Dabar jis yra visiems pamėgtas sportas Visagine. Viskas, ką aš esu pasakiusi, yra tik maža dalis to, ką galima pasakyti apie sportą ir sporto šakas mūsų mieste. Aš būtinai jums papasakosiu ir apie kitus sporto šakas Visagine. Tiesa, atvažiuokite, ir patys viską pamatysite.

Tai mes neabijojame, kad Visaginas vertingas miestas sportui!

2017-11-29

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė – geriausia kariuomenės metų sportininkė

Gruodžio 18 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyks kasmetinis kariuomenės sportininkų ir specialistų, atsakingų už sporto renginius, pagerbimo ceremonija. Geriausius ir populiariausius sportininkus išrinko per 350 krašto apsaugos sistemos darbuotojų.

Iš 11 apdovanojimams nominuotų Lietuvos kariuomenės sportininkų, buvo išrinkti penki geriausieji:

Daugiausiai balsų surinkusi pirmoje vietoje atsidūrė KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karė savanorė eilinė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Londono Olimpinėse žaidynėse Šiuolaikinės penkiakovės varžybose iškovojusi aukso medalį, o Europos Šiuolaikinės penkiakovės čempionate – pirmąją vietą.

Antroji vieta teko Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karys savanoris eilinis Aleksandras Kazakevičius (Aleksandr Kazakevič), Londono Olimpinėse žaidynėse graikų ir romėnų imtynėse iškovojęs trečiąją vietą, Europos čempionate iškovojęs taip pat trečiąją vietą.

Trečioji vietoja atiteko Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko instruktorius Marius Paškevičius, Londono Olimpinėse žaidynėse dziudo varžybose iškovojęs 9-16 vietas ir 2012 m. Europos čempionate iškovojęs trečiąją vietą.

Ketvirtoji vieta atiteko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnui Andriui Kubiliui, iškovojusiam antrąją vietą Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionate.

Penktoji vieta atiteko Karaliaus Mindaugo motorizuotas pėstininkų batalionas karei eilinei Rasai Drazdauskaitei, kuri Londono Olimpinėse žaidynėse iškovojo 27 vietą, maratono trasą įveikusi per 2 val. 29 min. 29 sek. ir pagerino asmeninį rekordą.

Apdovanojimus taip pat gaus renginių organizavimo specialistai. „Už indėlį propaguojant sportą kariuomenėje ir sportinius pasiekimus 2012 m. Lietuvos kariuomenės čempionatuose” bus apdovanotos KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė ir KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė. „Už indėlį propaguojant sportą kariuomenėje, sporto renginių organizavimą ir kariuomenės ryšių su visuomene stiprinimą” apdovanojimus gaus Divizijos Generolo Stasio Raštikio kariuomenės mokykla ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas. Apdovanojimą „Už indėlį propaguojant sportą kariuomenėje ir Lietuvos kariuomenės sporto tradicijų puoselėjimą” gaus vyresnysis seržantas Darius Andriūnas, Gedimino štabo bataliono Ryšių ir informacinių sistemų modelio Ryšių ir informacinių sistemų būrio technikas.

Visus apdovanojimus įteiks Lietuvos kariuomenės sporto klubo viršininkas Valentinas Mizgaitis.

2017-11-29

Reikalavimai turguje prekiaujantiems šviežiais vaisiais ir daržovėmis

Atsižvelgdami į tai, kad sukakus mėnesiui nuo Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro š.m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-355 (Žin., 2009, 61-2442), įsigaliojimo, sezoninėmis gėrybėmis prekiaujantys asmenys nežino kokius dokumentus privalo turėti prekybos vietoje, todėl akcentuojame, kad šie reikalavimai išdėstyti minėtų taisyklių III skyriuje „Reikalavimai prekybai“.

Atkreipiame dėmesį, jog šio skyriaus 12 punktas reikalauja, kad visos parduoti skirtos prekės būtų su dokumentais. Prekiautojai, siūlantys įsigyti pačių neaugintus (t.y. iš ūkininkų, didmeninės prekybos įmonių nupirktus ar atsivežtinius iš kitų Bendrijos valstybių) vaisius ir daržoves privalo turėti šių prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus (važtaraščius ar sąskaitas-faktūras), kuriuose turi būti nurodytas ne vien tik produktų pirkėjas ir pardavėjas, prekių kiekis, bet taip pat jų kilmė, kokybės klasė (kai klasę privalu nurodyti pagal specialųjį prekybos standartą).

Tuo tarpu, savo ūkio gėrybėmis prekiaujantiems asmenims pakanka turėti pačių surašytą dokumentą, kuris iš esmės atitinka Lietuvos Respublikoje išaugintų šviežių vaisių, daržovių, uogų, bulvių atitikties deklaraciją, patvirtintą Importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai tiekiamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro š.m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-488 (Žin., 2009, 84-3548), priedu. Be to, produktai turi būti sveiki ir patrauklios išvaizdos.

Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklių 13 punktas skelbia, kad asmenys, planuojantys prekiauti savo ūkyje išaugintais žemės ūkio produktais ar iš jų pagamintais maisto produktais, prekybos vietoje privalo taip pat turėti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens medicininę knygelę (t.y. sveikatos pasą) bei dokumentą, patvirtinantį turimą ir naudojamą žemės ūkio tikslais valdą. Kitaip tariant, Ūkininkų ūkių registre registruotas žemdirbys, parduodamas vaisius ar daržoves, prekybos vietoje privalo turėti ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ir einamųjų metų išrašą iš minėto registro arba Žemės ūkio ir kaimo verslo registro apie žemės ūkio valdoje vykdomas žemės ūkio ekonomines veiklas. Dėl šių išrašų ūkininkai gali kreiptis į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras arba savivaldybės administraciją.

Kai savais vaisiais ar daržovėmis prekiauja sodininkų bendrijos nariai, pakanka, kad jie prekybos vietoje turėtų minėtą narystę patvirtinantį pažymėjimą.

Pažymime, jog ūkininko arba sodininko vardu gali prekiauti jų šeimos nariai ar kiti asmenys. Kai vietoj ūkininko arba sodininko vaisiais ir daržovėmis prekiauja šeimos narys, pastarasis privalo turėti atstovaujamojo surašytą įgaliojimą. Kai vietoj ūkininko arba sodininko vaisius ir daržoves pardavinėja ne šeimos narys, šiam būtina turėti darbo sutarties kopiją.

Tuo tarpu kiti prekiautojai (t.y. prekiaujantys iš ūkininkų, didmeninės prekybos įmonių įsigytais ar atsivežtais iš kitų Bendrijos valstybių produktais) privalo turėti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą ir asmens medicininę knygelę. Kai jie atstovauja juridinį asmenį, vietoj šių dokumentų prekiautojams pakanka turėti įmonės registravimo pažymėjimo kopiją. Be to, produktai turi būti paruošti prekybai pagal nustatytus prekybos jais standartus. Kitaip tariant, vaisiai ir daržovės privalo būti sveiki, deramai surūšiuoti ir supakuoti į tinkamai paženklintas pakuotes, kurios prekes saugo nuo galimų sužalojimų gabenimo metu, drėgmės susikaupimo ir spartaus jų gedimo.

Visi aukščiau paminėti produktų tiekėjai, prekiaujantys taip pat ir bulvėmis, prekybos vietoje be jau minėtų dokumentų privalo turėti Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro pažymėjimo kopiją. Šis reikalavimas išdėstytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 11 d. įsakyme Nr. 3D-10 „Dėl maistinių bulvių augintojų registravimo Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre ir jų kontrolės“ (Žin., 2009, 6-228).

Pažymime, jog bulvių prekiautojams registruotis minėtame registre būtina dėl to, kad prekybai skirtos bulvės itin griežtai kontroliuojamos augalų sveikatingumo požiūriu, nes su jomis gali lengvai išplisti stiebagumbiams pražūtingos ligos, kurios Lenkijoje jau lėmė didžiulius žemdirbių nuostolius.

Primename, kad dokumentus minėtam pažymėjimui gauti tvarko regioniniai augalų apsaugos ir karantino punktai, kurių kontaktinius duomenis galite rasti Valstybinės augalų apsaugos tarnybos internetinėje svetainėje adresu http://www.vatzum.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/ .

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad vaisių ar daržovių tvarkymu užsiimantys prekiautojai turi būti patvirtinti ir registruoti pagal Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 (Žin., 2008, Nr. 123-4693). Kitaip tariant, šiai kategorijai priskiriami prekiautojai privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopiją.

2017-11-29

Šiemet Lietuvos Kūno Kultūros Akademijoje ( Lkka) Studijas Pradės 478 Studentai.

Šiemet Lietuvos kūno kultūros akademijoje ( LKKA) studijas pradės 478 studentai. Tai paaiškėjo papildomo priėmimo metu, kai į Akademiją įstojo dar 71 studentas. Pastaruosius kelerius metus nemažėja susidomėjimas LKKA siūlomomis studijų programomis. Jau pirmajame bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape pirmu noru studijuoti Akademijoje pareiškė 844, antrajame 256 abiturientai. Pagal pirmuoju noru pateikusiųjų prašymus studijuoti Lietuvos kūno kultūros akademijoje skaičių ji jau kelerius metus yra viena iš Lietuvos aukštųjų mokyklų lyderių.

„Šiais metais į Akademiją priėmėme šiek tiek daugiau studentų nei praėjusiais. Didžiausio dėmesio sulaukė Kineziterapijos, Turizmo ir sporto vadybos, Sportinės rekreacijos ir turizmo, Treniravimo sistemų studijų programos“, – sakė Lietuvos kūno kultūros akademijos Studijų skyriaus vedėja Asta Terentjevienė.

Šiais metais iš 478 studentų – 72 priimti į valstybės finansuojamas vietas (pernai- 64), 406 ( pernai- 404) studijuos savo lėšomis. Didžiausią dalį valstybės finansuojamų vietų surinko treniravimo sistemų (31 valstybės finansuojamų vietų, 61 studijuos savo lėšomis) ir kūno kultūros (29 valstybės finansuojamų vietų, 46 studijuos savo lėšomis) studijų programos. Savo lėšomis daugiausia pasiryžę studijuoti turizmo ir sporto vadybą (87) kineziterapiją (87) , sportinę rekreaciją ir turizmą (79). „Į visas Lietuvos kūno kultūros akademijos siūlomas studijų programas priėmėme studentų, tai reiškia, kad jos yra patrauklios jaunimui. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais priimtų studentų skaičius optimalus, kad kokybiškai galima būtų vykdyti studijų procesą“,- sakė Asta Terentjevienė.

„Abiturientai noriai renkasi Akademijos studijų programas. Esame treniravimo sistemų specialistų rengimo lyderė, populiarios kineziterapijos, kūno kultūros, sportinės rekreacijos ir turizmo, turizmo ir sporto vadybos programos. Tai dar kartą parodo, kad Lietuvai reikia šios aukštosios mokyklos ir rengiamų specialistų“, sakė Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius Albertas Skurvydas.

2017-11-29

Karo muziejuje vyks susitikimas su baltų praeities tyrinėtoja J. Statkute-Rosales

Birželio 20 d. 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje rengiamas Kauno miesto bendruomenės susitikimas su Venesueloje gyvenančia žurnaliste, filologe, baltų praeities tyrinėtoja Jūrate Statkute-Rosales.

Renginio metu bus pristatyta naujausia, jau šeštoji, autorės knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“. Renginio organizatoriai – Česlovo Gedgaudo labdaros fondas ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Įėjimas nemokamas.

Jūratės Statkutės-Rosales biografija, apdovanojimai:

1. J. Statkutė-Rosales gimė 1929 m. Kaune, mokėsi Paryžiuje.

2. J. Statkutės-Rosales  tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. J. Statkaus žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.

3. Karui baigiantis J. Statkutė-Rosales iš Kauno pasitraukė į Vakarus, studijavo Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV. 1960 m. apsigyveno Venesueloje.

4. Nuo 1983 m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, turi nuolatinę skiltį Venesuelos dienraštyje „El Nuevo Pais“.

5. Parašė šešias knygas apie baltų proistorę. JAV lietuvių kalba išleista knyga „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje“, Lietuvoje – „Didžiosios apgavystės“, „Senasis aisčių giminės metraštis“.

6. Apdovanota garbingiausiais Venesuelos ordinais, o 1989 m. Pietų Amerikos Iberų Amerikos žurnalistų organizacija pripažino ją Metų asmenybe.

7. 1996 m. Lietuvoje jai buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.

8. 2011 m. birželio 15 d. Vilniaus pedagoginiame universitete J. Statkutei-Rosales ketinama suteikti garbės daktarės vardą.

2017-11-29

Globalios Lietuvos lyderiai: kiekvienas prisidedame prie šalies įvaizdžio

Užvakar į „Globalios Lietuvos lyderiai | GLL“ organizuojamą pokalbių ir kokteilių vakarą Vilniuje susirinko per 200 pasaulio lietuvių, įvairių sričių profesionalų. Renginio metu vyko diskusija „Lietuvos įvaizdis Pasaulio piliečio akimis” .

Neformalioje aplinkoje apie pasaulio lietuvių akimis matomą Lietuvą ir jos įvaizdžio strategijas diskutavo „Globalios Lietuvos lyderiai | GLL“  Patariamosios tarybos nariai – prof. Egidijus Aleksandravičius, istorikas, Išeivijos instituto direktorius ir Raimundas Daubaras, “Tūkstantmečio odisėja”, “Ambersail” įkūrėjas. Prie diskusijos prisijungė ir Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras; Marius Jovaiša, “Neregėta Lietuva” įkūrėjas; Petras Vaičius, Merrill Lynch International, vice prezidentas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje; Lina Tolvaišaitė, Pasaulio banko finansų konsultantė, gyventi JAV. Diskusiją moderavo Tadas Langaitis, „Globalios Lietuvos lyderiai | GLL“ Valdybos narys.

Lietuva turi 27 Nobelio premijos laureatus, be kariuomenės nugalėjo rusų armiją ir komunistų partiją, sugriovė SSRS, įkūrė Niujorko SoHo rajoną. Taip apie Lietuvą ir lietuvius kalbėjo diskusijos dalyviai.

Lietuvai žinomumas reikalingas, tačiau dar svarbiau – asmeniškai perduodama žinia apie Lietuvą ir talentai garsinantys šalį. Tokią nuomonę išsakė istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto direktorius profesorius Egidijus Aleksandravičius.

„Reikalinga, kad mes būtume savaverčiai žmonės – ar jūs galvojate, kad įmanoma atskirti įvaizdį nuo žmonių savijautų, kaip jie čia gyvena? Aš negalvoju – aš manau, kad mums tiesiog reikia laimėti šį krepšinio čempionatą. Ar tai įvaizdis? Mums reikia būti geriausiais šioje srityje, mes galime tą potencialą turėti“, – sakė E. Aleksandravičius.

„Mes kuriame fikcijas, simuliakrus, ir tegul juos kuria – prigis ar neprigis, kitas klausimas. Man tik truputėlį gaila mano mokesčių, kad išleidžia tuos pinigus“, – sakė profesorius.

Istorikas išsakė lūkestį, kad gal kažkas be jokių pinigų sugebės sukurti legendą, pasakojimą, kuris visus uždegs ir sujungs.

„Tūkstantmečio odisėjos“, „Ambersail“ įkūrėjas Raimundas Daubaras pabrėžė, kad iki šiol esame vienintelė pasaulio tauta, kuris savo šalies garbei vienu metu, vienu kartu aplink pasaulį sugiedojo šalies himną. Skaičiuojama, kad 1000 -metį švenčiančios Lietuvos himnas skambėjo 55-iose valstybėse.

Vilniaus mero Artūro Zuoko manymu, kalbant apie Lietuvos identitetą, nereikia stipriai apsibrėžti žodžiu „lietuvis“. „Reikia žiūrėti į valstybės istoriją, o joje pasiknaisiojus, galima rasti, aišku, galima ginčytis, bet kai kas paskaičiuoja, kad Lietuva turi 27 Nobelio premijos laureatus. Tam yra pagrindas – dauguma jų, aišku, yra litvakai“, – sakė A. Zuokas.

„Kai būnu Niujorke, visą laiką sakau esąs iš Lietuvos, iš Vilniaus ir klausiu, ar žinote, kad SoHo rajono Niujorke nebūtų, jei ne du pakvaišę lietuviai Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas, kurie išsaugojo visą Niujorko kvartalą ir sukūrė pirmą kūrybinę industriją, apie kurią Europos Sąjunga pradėjo kalbėti tik prieš trejus metus. O tai buvo 1960 metai“, – sakė A. Zuokas.

Pasak A. Zuoko, negalima tokių žmonių atiduoti kitoms šalims – jie arba gimė, arba augo, mokėsi ir brendo Lietuvoje – vadinasi, Lietuvos žemė derlinga, sugebanti užauginti pasaulinio lygio asmenybes.

Vakaro metu skambėjo Jurgio ir Erikos Didžiulių atliekama „Ball & Chain“ programa bei M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams” stipendininko Jono Kublicko atliekama gitaros muzika.

Lietuvoje dirbantys žmonės turėjo galimybę sutikti Kembridžo universiteto, Harvardo medicinos mokyklos, Pasaulio banko, Merrill Lynch, Morgan Stanley ir kitų globalių organizacijų, įvairių industrijų profesionalus bei vadovus, laikinai sugrįžusius į Lietuvą.

„Lietuvoje trūksta iniciatyvų orientuotų į profesinių socialinių ryšių kūrimą. GLL kuria būtent tokią bendravimo erdvę globalaus verslo, mokslo, meno, sporto ir kitų sričių profesionalams iš Lietuvos ir pasaulio. Daugelis lietuvių, siekiančių karjeros tarptautinėse korporacijose, vadovai, menininkai, sportininkai ar kiti talentai, dirbantys plačiose geografijose – nuo Australijos iki Jungtinės Karalystės, siekia palaikyti ryšį su Lietuva ir prisidėti prie šalies ekonomikos, kultūros, meno ir daugelio kitų sričių vystymosi, – sakė Dalia Venslovaitė,  organizacijos Globalios Lietuvos lyderiai | GLL vadovė.

2017-11-29

Tobulinama parama atsinaujinančiai energijai plėtoti

„Lietuvos žemės ūkyje yra didelis žaliavų potencialas biodujų ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybai ir panaudojimui. Biodujų ir energijos gamyba iš žemės ūkyje susidarančių žaliavų naudojimas energijai gaminti kaimo vietovėse gali žymiai prisidėti prie aplinkos taršos ir metano bei anglies dioksido išspinduliavimo mažinimo“, – pabrėžė UAB „Eldra“ direktorius Vidmantas Lapė, pristatydamas Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktą mokslinį tyrimą „Atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones galimybių analizė, vertinimas“.

Lietuvoje – didelis žaliavų potencialas alternatyviai energijai gaminti

„Šiuo mokslo tyrimu siekta išanalizuoti atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimo galimybes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių nuostatas, nustatyti priežastis, trukdančias pasinaudoti šiomis galimybėmis, suformuoti konkrečius pasiūlymus dėl Nacionalinės Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų strategijos, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir jos priemonių nuostatų pakeitimų, sprendžiant atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių rėmimo problemą“, – šio darbo tikslą apibūdina Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento (KPD) direktorė Jurgita Stakėnienė.

Tyrimo išvadose pažymima, jog Lietuvoje yra didelis žaliavų potencialas ne tik biodujų, bet ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui. Pavyzdžiui, perdirbus 30 proc. gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksuose susidarančio mėšlo galima pagaminti apie 300 gigavatvalandžių (GWh) energijos, o 30 tūkst. ha plotuose užaugintos kukurūzų, daugiamečių žolių ir pašarinių šakniavaisių biomasės metinis energetinis potencialas siekia 500 GWh. Tinkamai apdoroti pelenai gali tapti vertinga trąša, o ne atliekomis energijos gamybos iš biokuro procese.

Kaimo plėtros programos parama atsinaujinančiai energijai gaminti

Lietuvos kaimo plėtros programa siūlo gana daug priemonių, kuriomis remiama bioenergijos ir energijos iš AEI gamyba. Šios priemonės būtų:

♦ I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ 3-oji veiklos sritis „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“ (maksimalus paramos dydis – 5,2 tūkst. Lt/ha, paramos intensyvumas – nuo 40 iki 60 proc.).

Pagal šios priemonės 2-ąją veiklos sritį gali būti remiama biodujų gamyba iš ūkyje susidarančių atliekų. Pagamintos dujos gali būti panaudojamos tik valdos reikmėms. Pagal antrąją veiklos sritį taip pat remiama nedidelio galingumo iki 250 kW galios vėjo jėgainių statyba. Dabartinį reikalavimą, kad visa vėjo jėgainių pagaminta energija būtų suvartojama ūkio reikmėms, šiuo metu siūloma keisti reikalavimu, jog savo reikmėms būtų suvartojama ne mažiau kaip 50 proc. energijos. Maksimali paramos suma vienam projektui negali viršyti 690 tūkst. Lt, paramos intensyvumas – nuo 40 iki 60 proc.;

♦ I krypties priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas“ 2-oji veiklos sritis (biokuro ruošos technikos ir įrangos įsigijimas, maksimali paramos suma – 690 560 Lt, paramos intensyvumas – 50 proc.);

♦ I krypties priemonė „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas “ (gali būti remiamas grūdų perdirbimas į bioetanolį. Maksimali paramos suma priklauso nuo įmonės ar kooperatyvo dydžio: mikro ir smulkioms įmonėms maksimali paramos suma siekia iki 4,8 mln. Lt projektui ir iki 6,9 mln. Lt – visam 2007–2013 m. laikotarpiui, finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų; vidutinėms ir didesnėms įmonėms maksimali paramos suma – 9,7 mln. Lt projektui ir iki 13,8 mln. Lt – 2007–2013 m. laikotarpiui, paramos intensyvumas – 20 proc.;

♦ III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

Šiuo metu rengiamas veiklos rūšių, remiamų pagal minėtąsias KPP priemones, sąrašo papildymas, įtraukiant naujas veiklos rūšis, susijusias su energijos iš AEI ir alternatyviojo kuro gamyba. Numatyta, kad pagal III krypties priemones bus galima kreiptis paramos vėjo jėgainių statybai, neribojant jų galingumo, tačiau įsipareigojant, kad pagal šias KPP priemones įgyvendinamų projektų metu ne mažiau kaip 50 proc. visos pagamintos energijos bus parduodama rinkoje.

2009 m. birželio 15 d. gautas Europos Komisijos pritarimas didinti paramos intensyvumą visiems projektams, įgyvendinamiems pagal KPP III krypties priemones nuo 50 iki 65 proc., tuo tarpu didžiausia galima paramos suma vienam projektui išlieka ta pati – ne daugiau kaip 690 560 Lt.

KPD direktorė J.Stakėnienė atkreipė dėmesį, kad numatyta galimybė, suderinus su Lietuvos konkurencijos taryba ir Europos Komisija (EK), taikyti laikinąjį EK komunikatą, pagal kurį vadinamosios mažareikšmės paramos (de minimis) riba dėl ekonominio sunkmečio didinama iki 500 tūkst. EUR (1 mln. 725 tūkst. Lt). Taigi 2008–2010 metais valstybės pagalbos riba pagal KPP III krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ galėtų būtų padidinta 2,5 karto – nuo 200 iki 500 tūkst. EUR (nuo 690 tūkst. iki 1 mln. 725 tūkst. Lt). Taip pat siekiama, kad sunkmečio laikotarpiu būtų padidinta ir didžiausia paramos suma vienam projektui iki 500 tūkst. EUR. „Tikimės, kad tai paskatins pareiškėjus pasinaudoti šia ES parama ir imtis energijos gamybos iš bioenergetinių žaliavų bei atsinaujinančių energijos šaltinių projektų“, – pažymėjo J.Stakėnienė.

Valstybė teikia paramą šalies biodegalų gamintojams už toną gamybai sunaudotų rapsų ir grūdų. Parama teikiama vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis „Biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklėmis“, kuriomis nustatomas maksimalus kompensuojamų rapsų ir grūdų kiekis. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, biodyzelino gamintojams mokama 160 Lt už toną įsigytų rapsų sėklų, bioetanolio gamintojams – 114 Lt už toną įsigytų javų grūdų.

Mokslo tyrimas – darbinis dokumentas

„Šio mokslo tyrimo mums reikia tam, kad aiškiai atskirtumėm, ką mes galime remti per KPP priemones, didžiąja dalimi finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o ką ir kokiomis priemonėmis remia Ūkio ministerija ar kitos ministerijos, administruojančios ES struktūrinių fondų paramą. Mes skatiname ūkininkus, kaimo gyventojus, kaimo vietovėse veikiančias įmones investuoti ir gaminti energiją, tačiau kol nėra parengtos teisinės bazės, jie neturi galimybių parduoti pagamintos energijos, todėl tas problemas būtina išspręsti kuo greičiau. Kita vertus, trūksta ir pačių ūkininkų ar kitų kaimo vietovėse veikiančių subjektų iniciatyvos ir supratimo, kas yra alternatyvi veikla kaime. Alternatyvi veikla suprantama tik kaip kaimo turizmas, autoservisas, na dar kirpykla ar kepykla, tuo tarpu atsinaujinanti energija nėra populiari. Todėl reikia apie tai daugiau kalbėti, rengti seminarus, mokymus, skirti paramą demonstracinių jėgainių, katilinių kūrimui, kad žmonės turėtų pakankamai informacijos ir greičiau ryžtųsi priimti sprendimus naudotis ES parama alternatyviai energijai gaminti tiek savo reikmėms, tiek pardavimui“, – sako KPD direktorė.

Tyrimas „Atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones galimybių analizė, vertinimas ir siūlymai“, anot J.Stakėnienės, yra dokumentas, nurodantis veiklos kryptis. „Tikimės, jog tyrimas taps darbiniu mūsų ministerijos dokumentu, kuriuo remdamiesi galėsime siekti efektyvesnio ministerijos darbo ir tikslingesnio kaimo plėtrai skiriamų lėšų panaudojimo. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai ruošiamasi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę“, – bendro darbo su konsultantais naudą apibendrina KPD direktorė J.Stakėnienė.

Statistika