Vilnius kontaktai@ukiozinios.lt +370683728711

ŪkioŽinios.lt – Lietuvos Ūkio Naujienos

Geriausias miestas sportui Lietuvoje

miestas sportui

Miestas įkurtas sportui.

Visaginas – jauniausias Lietuvos miestas, daugiausiai žinomas kaip Ignalinos atomines elektrines palydovas. Bet mes, visaginečiai, turim kuom pasigarsiuoti, ir be visiems žinomų faktų.Visagine, skiria ypatingą dėmesį sportui. Mes turime stipriausia akrobatikos mokykla Lietuvoje. Kasmet čia įvyksta tarptautiniai sportinės akrobatikos turnyrai. Mūsų miesto sportininkai žinomi ne tik Lietuvoje, bet net Europoje ir pasaulio čempionatuose.

Daugybe 1-ų, 2-ų ir 3-ų vietų pasaulio čempionatuose nuo 1996 m. bet tai ne viskas kuom galim pasididžiuoti.Irklavimas yra vienas iš populiariausių ir mėgstamiausių sporto Visagine. Daugybė ežerų Aukštaitijos regione, švarus pušies oras ir stipri treneriai sukuria idealias sąlygas šio sporto plėtrai. 19 metų trenerių ir sportininkų profesionalaus darbo ir entuziazmo dėka, Visagino irkluotojai vėl ir vėl pakyla Europos ir pasaulio turnyruose. Galime didžiuotis, irkluotojų pasiekimų, ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Irklavimų mūsų mieste kasmet užsiima daugiau nei 120 žmonių. Jie turi galimybę aktyviai dalyvauti ne tik “irklavimo” gyvenime.

Kodel Visaginas geriausias miestas sportui?


Daugybės žygių, konkursų ir kiti sporto renginių ne tik leidžia pasiekti aukštų rezultatų, bet taip pat suteikia galimybę mums, pagerinti sveikatą ir įvairinti savo laisvalaikį. Todėl, irklavimas tampa labai populiarų sportų Visagine. Dar turime Taibokso ir kikbokso sporto klubą, vadinama – „Skorpionas“, jis buvo įkurtas 1999m. kaip bokso klubas, Kick – boksinga ir Tailando bokso (Muay-thai).Savo veiklos metu klubas boksoja ne tik su bokso maišu pasiekė gerų rezultatų visose šiu kovos menų rūšių. Per mūsų klubo sienos buvo iškelta daug čempionų, Lietuvos čempionatų, Jaunimo Respublikos žaidynėse, daugelis tarptautinių bokso turnyrų laureatų naudojant bokso pirštinės iš Visagino. Bet čia anaiptol ne viskas.Futbolas, sportas ištvermes turintiems žmonėms.

Kas metu čia vyksta tradicinis futbolo turnyras «Visagino taurės” Šiais metais turnyre sudalyvavo 26 komandų iš 11 Lietuvos ir Baltarusijos miestų. Nemažiau dėmesio skiriama biatlonui, kuris vystomas nuo 2002 m. Europos olimpinėse žaidynėse, pasaulio biatlono jaunių ir jaunimo čempionatuose dalyvauja net 10 mūsų miesto sportininkų, kurie toli gražu užima ne paskutinius prizines vietas. Krepšinis yra pirmiausias sportas Lietuvoje, bet ir nepaskutinis Visagine, mūsų trenerio globotiniai sėkmingai dalyvauja krepšinio turnyruose ne tik Lietuvos teritorijoje.Paskutinis, bet gana svarbus, tenisas. Neformali teniso gerbėjų asociacija įkūrę 1982 m. Bet tik 1991 m. Įvesti į eksploatacija keturi nauji teniso kortai su dirbtinė danga. Dabar jis yra visiems pamėgtas sportas Visagine. Viskas, ką aš esu pasakiusi, yra tik maža dalis to, ką galima pasakyti apie sportą ir sporto šakas mūsų mieste. Aš būtinai jums papasakosiu ir apie kitus sporto šakas Visagine. Tiesa, atvažiuokite, ir patys viską pamatysite Lietuvos teritorijoje.

Paskutinis, bet gana svarbus, tenisas. Neformali teniso gerbėjų asociacija įkūrę 1982 m. Bet tik 1991 m. Įvesti į eksploatacija keturi nauji teniso kortai su dirbtinė danga. Dabar jis yra visiems pamėgtas sportas Visagine. Viskas, ką aš esu pasakiusi, yra tik maža dalis to, ką galima pasakyti apie sportą ir sporto šakas mūsų mieste. Aš būtinai jums papasakosiu ir apie kitus sporto šakas Visagine. Tiesa, atvažiuokite, ir patys viską pamatysite.

Tai mes neabijojame, kad Visaginas vertingas miestas sportui!

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė – geriausia kariuomenės metų sportininkė

Gruodžio 18 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyks kasmetinis kariuomenės sportininkų ir specialistų, atsakingų už sporto renginius, pagerbimo ceremonija. Geriausius ir populiariausius sportininkus išrinko per 350 krašto apsaugos sistemos darbuotojų.

Iš 11 apdovanojimams nominuotų Lietuvos kariuomenės sportininkų, buvo išrinkti penki geriausieji:

Daugiausiai balsų surinkusi pirmoje vietoje atsidūrė KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karė savanorė eilinė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Londono Olimpinėse žaidynėse Šiuolaikinės penkiakovės varžybose iškovojusi aukso medalį, o Europos Šiuolaikinės penkiakovės čempionate – pirmąją vietą.

Antroji vieta teko Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karys savanoris eilinis Aleksandras Kazakevičius (Aleksandr Kazakevič), Londono Olimpinėse žaidynėse graikų ir romėnų imtynėse iškovojęs trečiąją vietą, Europos čempionate iškovojęs taip pat trečiąją vietą.

Trečioji vietoja atiteko Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko instruktorius Marius Paškevičius, Londono Olimpinėse žaidynėse dziudo varžybose iškovojęs 9-16 vietas ir 2012 m. Europos čempionate iškovojęs trečiąją vietą.

Ketvirtoji vieta atiteko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnui Andriui Kubiliui, iškovojusiam antrąją vietą Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionate.

Penktoji vieta atiteko Karaliaus Mindaugo motorizuotas pėstininkų batalionas karei eilinei Rasai Drazdauskaitei, kuri Londono Olimpinėse žaidynėse iškovojo 27 vietą, maratono trasą įveikusi per 2 val. 29 min. 29 sek. ir pagerino asmeninį rekordą.

Apdovanojimus taip pat gaus renginių organizavimo specialistai. „Už indėlį propaguojant sportą kariuomenėje ir sportinius pasiekimus 2012 m. Lietuvos kariuomenės čempionatuose” bus apdovanotos KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė ir KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė. „Už indėlį propaguojant sportą kariuomenėje, sporto renginių organizavimą ir kariuomenės ryšių su visuomene stiprinimą” apdovanojimus gaus Divizijos Generolo Stasio Raštikio kariuomenės mokykla ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas. Apdovanojimą „Už indėlį propaguojant sportą kariuomenėje ir Lietuvos kariuomenės sporto tradicijų puoselėjimą” gaus vyresnysis seržantas Darius Andriūnas, Gedimino štabo bataliono Ryšių ir informacinių sistemų modelio Ryšių ir informacinių sistemų būrio technikas.

Visus apdovanojimus įteiks Lietuvos kariuomenės sporto klubo viršininkas Valentinas Mizgaitis.

Reikalavimai turguje prekiaujantiems šviežiais vaisiais ir daržovėmis

daržovės

Atsižvelgdami į tai, kad sukakus mėnesiui nuo Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro š.m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-355 (Žin., 2009, 61-2442), įsigaliojimo, sezoninėmis gėrybėmis prekiaujantys asmenys nežino kokius dokumentus privalo turėti prekybos vietoje, todėl akcentuojame, kad šie reikalavimai išdėstyti minėtų taisyklių III skyriuje „Reikalavimai prekybai“.

Atkreipiame dėmesį, jog šio skyriaus 12 punktas reikalauja, kad visos parduoti skirtos prekės būtų su dokumentais. Prekiautojai, siūlantys įsigyti pačių neaugintus (t.y. iš ūkininkų, didmeninės prekybos įmonių nupirktus ar atsivežtinius iš kitų Bendrijos valstybių) vaisius ir daržoves privalo turėti šių prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus (važtaraščius ar sąskaitas-faktūras), kuriuose turi būti nurodytas ne vien tik produktų pirkėjas ir pardavėjas, prekių kiekis, bet taip pat jų kilmė, kokybės klasė (kai klasę privalu nurodyti pagal specialųjį prekybos standartą).

Tuo tarpu, savo ūkio gėrybėmis prekiaujantiems asmenims pakanka turėti pačių surašytą dokumentą, kuris iš esmės atitinka Lietuvos Respublikoje išaugintų šviežių vaisių, daržovių, uogų, bulvių atitikties deklaraciją, patvirtintą Importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai tiekiamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro š.m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-488 (Žin., 2009, 84-3548), priedu. Be to, produktai turi būti sveiki ir patrauklios išvaizdos.

Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklių 13 punktas skelbia, kad asmenys, planuojantys prekiauti savo ūkyje išaugintais žemės ūkio produktais ar iš jų pagamintais maisto produktais, prekybos vietoje privalo taip pat turėti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens medicininę knygelę (t.y. sveikatos pasą) bei dokumentą, patvirtinantį turimą ir naudojamą žemės ūkio tikslais valdą. Kitaip tariant, Ūkininkų ūkių registre registruotas žemdirbys, parduodamas vaisius ar daržoves, prekybos vietoje privalo turėti ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ir einamųjų metų išrašą iš minėto registro arba Žemės ūkio ir kaimo verslo registro apie žemės ūkio valdoje vykdomas žemės ūkio ekonomines veiklas. Dėl šių išrašų ūkininkai gali kreiptis į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras arba savivaldybės administraciją.

Kai savais vaisiais ar daržovėmis prekiauja sodininkų bendrijos nariai, pakanka, kad jie prekybos vietoje turėtų minėtą narystę patvirtinantį pažymėjimą.

Pažymime, jog ūkininko arba sodininko vardu gali prekiauti jų šeimos nariai ar kiti asmenys. Kai vietoj ūkininko arba sodininko vaisiais ir daržovėmis prekiauja šeimos narys, pastarasis privalo turėti atstovaujamojo surašytą įgaliojimą. Kai vietoj ūkininko arba sodininko vaisius ir daržoves pardavinėja ne šeimos narys, šiam būtina turėti darbo sutarties kopiją.

Tuo tarpu kiti prekiautojai (t.y. prekiaujantys iš ūkininkų, didmeninės prekybos įmonių įsigytais ar atsivežtais iš kitų Bendrijos valstybių produktais) privalo turėti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą ir asmens medicininę knygelę. Kai jie atstovauja juridinį asmenį, vietoj šių dokumentų prekiautojams pakanka turėti įmonės registravimo pažymėjimo kopiją. Be to, produktai turi būti paruošti prekybai pagal nustatytus prekybos jais standartus. Kitaip tariant, vaisiai ir daržovės privalo būti sveiki, deramai surūšiuoti ir supakuoti į tinkamai paženklintas pakuotes, kurios prekes saugo nuo galimų sužalojimų gabenimo metu, drėgmės susikaupimo ir spartaus jų gedimo.

Visi aukščiau paminėti produktų tiekėjai, prekiaujantys taip pat ir bulvėmis, prekybos vietoje be jau minėtų dokumentų privalo turėti Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro pažymėjimo kopiją. Šis reikalavimas išdėstytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 11 d. įsakyme Nr. 3D-10 „Dėl maistinių bulvių augintojų registravimo Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre ir jų kontrolės“ (Žin., 2009, 6-228).

Pažymime, jog bulvių prekiautojams registruotis minėtame registre būtina dėl to, kad prekybai skirtos bulvės itin griežtai kontroliuojamos augalų sveikatingumo požiūriu, nes su jomis gali lengvai išplisti stiebagumbiams pražūtingos ligos, kurios Lenkijoje jau lėmė didžiulius žemdirbių nuostolius.

Primename, kad dokumentus minėtam pažymėjimui gauti tvarko regioniniai augalų apsaugos ir karantino punktai, kurių kontaktinius duomenis galite rasti Valstybinės augalų apsaugos tarnybos internetinėje svetainėje adresu http://www.vatzum.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/ .

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad vaisių ar daržovių tvarkymu užsiimantys prekiautojai turi būti patvirtinti ir registruoti pagal Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 (Žin., 2008, Nr. 123-4693). Kitaip tariant, šiai kategorijai priskiriami prekiautojai privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopiją.

Šiemet Lietuvos Kūno Kultūros Akademijoje ( Lkka) Studijas Pradės 478 Studentai.

Šiemet Lietuvos kūno kultūros akademijoje ( LKKA) studijas pradės 478 studentai. Tai paaiškėjo papildomo priėmimo metu, kai į Akademiją įstojo dar 71 studentas. Pastaruosius kelerius metus nemažėja susidomėjimas LKKA siūlomomis studijų programomis. Jau pirmajame bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape pirmu noru studijuoti Akademijoje pareiškė 844, antrajame 256 abiturientai. Pagal pirmuoju noru pateikusiųjų prašymus studijuoti Lietuvos kūno kultūros akademijoje skaičių ji jau kelerius metus yra viena iš Lietuvos aukštųjų mokyklų lyderių.

„Šiais metais į Akademiją priėmėme šiek tiek daugiau studentų nei praėjusiais. Didžiausio dėmesio sulaukė Kineziterapijos, Turizmo ir sporto vadybos, Sportinės rekreacijos ir turizmo, Treniravimo sistemų studijų programos“, – sakė Lietuvos kūno kultūros akademijos Studijų skyriaus vedėja Asta Terentjevienė.

Šiais metais iš 478 studentų – 72 priimti į valstybės finansuojamas vietas (pernai- 64), 406 ( pernai- 404) studijuos savo lėšomis. Didžiausią dalį valstybės finansuojamų vietų surinko treniravimo sistemų (31 valstybės finansuojamų vietų, 61 studijuos savo lėšomis) ir kūno kultūros (29 valstybės finansuojamų vietų, 46 studijuos savo lėšomis) studijų programos. Savo lėšomis daugiausia pasiryžę studijuoti turizmo ir sporto vadybą (87) kineziterapiją (87) , sportinę rekreaciją ir turizmą (79). „Į visas Lietuvos kūno kultūros akademijos siūlomas studijų programas priėmėme studentų, tai reiškia, kad jos yra patrauklios jaunimui. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais priimtų studentų skaičius optimalus, kad kokybiškai galima būtų vykdyti studijų procesą“,- sakė Asta Terentjevienė.

„Abiturientai noriai renkasi Akademijos studijų programas. Esame treniravimo sistemų specialistų rengimo lyderė, populiarios kineziterapijos, kūno kultūros, sportinės rekreacijos ir turizmo, turizmo ir sporto vadybos programos. Tai dar kartą parodo, kad Lietuvai reikia šios aukštosios mokyklos ir rengiamų specialistų“, sakė Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius Albertas Skurvydas.

 

Karo muziejuje vyks susitikimas su baltų praeities tyrinėtoja J. Statkute-Rosales

Birželio 20 d. 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje rengiamas Kauno miesto bendruomenės susitikimas su Venesueloje gyvenančia žurnaliste, filologe, baltų praeities tyrinėtoja Jūrate Statkute-Rosales.

Renginio metu bus pristatyta naujausia, jau šeštoji, autorės knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“. Renginio organizatoriai – Česlovo Gedgaudo labdaros fondas ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Įėjimas nemokamas.

Jūratės Statkutės-Rosales biografija, apdovanojimai:

1. J. Statkutė-Rosales gimė 1929 m. Kaune, mokėsi Paryžiuje.

2. J. Statkutės-Rosales  tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. J. Statkaus žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi.

3. Karui baigiantis J. Statkutė-Rosales iš Kauno pasitraukė į Vakarus, studijavo Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV. 1960 m. apsigyveno Venesueloje.

4. Nuo 1983 m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, turi nuolatinę skiltį Venesuelos dienraštyje „El Nuevo Pais“.

5. Parašė šešias knygas apie baltų proistorę. JAV lietuvių kalba išleista knyga „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje“, Lietuvoje – „Didžiosios apgavystės“, „Senasis aisčių giminės metraštis“.

6. Apdovanota garbingiausiais Venesuelos ordinais, o 1989 m. Pietų Amerikos Iberų Amerikos žurnalistų organizacija pripažino ją Metų asmenybe.

7. 1996 m. Lietuvoje jai buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.

8. 2011 m. birželio 15 d. Vilniaus pedagoginiame universitete J. Statkutei-Rosales ketinama suteikti garbės daktarės vardą.

Globalios Lietuvos lyderiai: kiekvienas prisidedame prie šalies įvaizdžio

lietuvos lyderiai

Užvakar į „Globalios Lietuvos lyderiai | GLL“ organizuojamą pokalbių ir kokteilių vakarą Vilniuje susirinko per 200 pasaulio lietuvių, įvairių sričių profesionalų. Renginio metu vyko diskusija „Lietuvos įvaizdis Pasaulio piliečio akimis” .

Neformalioje aplinkoje apie pasaulio lietuvių akimis matomą Lietuvą ir jos įvaizdžio strategijas diskutavo „Globalios Lietuvos lyderiai | GLL“  Patariamosios tarybos nariai – prof. Egidijus Aleksandravičius, istorikas, Išeivijos instituto direktorius ir Raimundas Daubaras, “Tūkstantmečio odisėja”, “Ambersail” įkūrėjas. Prie diskusijos prisijungė ir Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras; Marius Jovaiša, “Neregėta Lietuva” įkūrėjas; Petras Vaičius, Merrill Lynch International, vice prezidentas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje; Lina Tolvaišaitė, Pasaulio banko finansų konsultantė, gyventi JAV. Diskusiją moderavo Tadas Langaitis, „Globalios Lietuvos lyderiai | GLL“ Valdybos narys.

Lietuva turi 27 Nobelio premijos laureatus, be kariuomenės nugalėjo rusų armiją ir komunistų partiją, sugriovė SSRS, įkūrė Niujorko SoHo rajoną. Taip apie Lietuvą ir lietuvius kalbėjo diskusijos dalyviai.

Lietuvai žinomumas reikalingas, tačiau dar svarbiau – asmeniškai perduodama žinia apie Lietuvą ir talentai garsinantys šalį. Tokią nuomonę išsakė istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto direktorius profesorius Egidijus Aleksandravičius.

„Reikalinga, kad mes būtume savaverčiai žmonės – ar jūs galvojate, kad įmanoma atskirti įvaizdį nuo žmonių savijautų, kaip jie čia gyvena? Aš negalvoju – aš manau, kad mums tiesiog reikia laimėti šį krepšinio čempionatą. Ar tai įvaizdis? Mums reikia būti geriausiais šioje srityje, mes galime tą potencialą turėti“, – sakė E. Aleksandravičius.

„Mes kuriame fikcijas, simuliakrus, ir tegul juos kuria – prigis ar neprigis, kitas klausimas. Man tik truputėlį gaila mano mokesčių, kad išleidžia tuos pinigus“, – sakė profesorius.

Istorikas išsakė lūkestį, kad gal kažkas be jokių pinigų sugebės sukurti legendą, pasakojimą, kuris visus uždegs ir sujungs.

„Tūkstantmečio odisėjos“, „Ambersail“ įkūrėjas Raimundas Daubaras pabrėžė, kad iki šiol esame vienintelė pasaulio tauta, kuris savo šalies garbei vienu metu, vienu kartu aplink pasaulį sugiedojo šalies himną. Skaičiuojama, kad 1000 -metį švenčiančios Lietuvos himnas skambėjo 55-iose valstybėse.

Vilniaus mero Artūro Zuoko manymu, kalbant apie Lietuvos identitetą, nereikia stipriai apsibrėžti žodžiu „lietuvis“. „Reikia žiūrėti į valstybės istoriją, o joje pasiknaisiojus, galima rasti, aišku, galima ginčytis, bet kai kas paskaičiuoja, kad Lietuva turi 27 Nobelio premijos laureatus. Tam yra pagrindas – dauguma jų, aišku, yra litvakai“, – sakė A. Zuokas.

„Kai būnu Niujorke, visą laiką sakau esąs iš Lietuvos, iš Vilniaus ir klausiu, ar žinote, kad SoHo rajono Niujorke nebūtų, jei ne du pakvaišę lietuviai Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas, kurie išsaugojo visą Niujorko kvartalą ir sukūrė pirmą kūrybinę industriją, apie kurią Europos Sąjunga pradėjo kalbėti tik prieš trejus metus. O tai buvo 1960 metai“, – sakė A. Zuokas.

Pasak A. Zuoko, negalima tokių žmonių atiduoti kitoms šalims – jie arba gimė, arba augo, mokėsi ir brendo Lietuvoje – vadinasi, Lietuvos žemė derlinga, sugebanti užauginti pasaulinio lygio asmenybes.

Vakaro metu skambėjo Jurgio ir Erikos Didžiulių atliekama „Ball & Chain“ programa bei M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams” stipendininko Jono Kublicko atliekama gitaros muzika.

Lietuvoje dirbantys žmonės turėjo galimybę sutikti Kembridžo universiteto, Harvardo medicinos mokyklos, Pasaulio banko, Merrill Lynch, Morgan Stanley ir kitų globalių organizacijų, įvairių industrijų profesionalus bei vadovus, laikinai sugrįžusius į Lietuvą.

„Lietuvoje trūksta iniciatyvų orientuotų į profesinių socialinių ryšių kūrimą. GLL kuria būtent tokią bendravimo erdvę globalaus verslo, mokslo, meno, sporto ir kitų sričių profesionalams iš Lietuvos ir pasaulio. Daugelis lietuvių, siekiančių karjeros tarptautinėse korporacijose, vadovai, menininkai, sportininkai ar kiti talentai, dirbantys plačiose geografijose – nuo Australijos iki Jungtinės Karalystės, siekia palaikyti ryšį su Lietuva ir prisidėti prie šalies ekonomikos, kultūros, meno ir daugelio kitų sričių vystymosi, – sakė Dalia Venslovaitė,  organizacijos Globalios Lietuvos lyderiai | GLL vadovė.

Tobulinama parama atsinaujinančiai energijai plėtoti

„Lietuvos žemės ūkyje yra didelis žaliavų potencialas biodujų ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybai ir panaudojimui. Biodujų ir energijos gamyba iš žemės ūkyje susidarančių žaliavų naudojimas energijai gaminti kaimo vietovėse gali žymiai prisidėti prie aplinkos taršos ir metano bei anglies dioksido išspinduliavimo mažinimo“, – pabrėžė UAB „Eldra“ direktorius Vidmantas Lapė, pristatydamas Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktą mokslinį tyrimą „Atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones galimybių analizė, vertinimas“.

Lietuvoje – didelis žaliavų potencialas alternatyviai energijai gaminti

„Šiuo mokslo tyrimu siekta išanalizuoti atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimo galimybes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių nuostatas, nustatyti priežastis, trukdančias pasinaudoti šiomis galimybėmis, suformuoti konkrečius pasiūlymus dėl Nacionalinės Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų strategijos, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir jos priemonių nuostatų pakeitimų, sprendžiant atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių rėmimo problemą“, – šio darbo tikslą apibūdina Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento (KPD) direktorė Jurgita Stakėnienė.

Tyrimo išvadose pažymima, jog Lietuvoje yra didelis žaliavų potencialas ne tik biodujų, bet ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui. Pavyzdžiui, perdirbus 30 proc. gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksuose susidarančio mėšlo galima pagaminti apie 300 gigavatvalandžių (GWh) energijos, o 30 tūkst. ha plotuose užaugintos kukurūzų, daugiamečių žolių ir pašarinių šakniavaisių biomasės metinis energetinis potencialas siekia 500 GWh. Tinkamai apdoroti pelenai gali tapti vertinga trąša, o ne atliekomis energijos gamybos iš biokuro procese.

Kaimo plėtros programos parama atsinaujinančiai energijai gaminti

Lietuvos kaimo plėtros programa siūlo gana daug priemonių, kuriomis remiama bioenergijos ir energijos iš AEI gamyba. Šios priemonės būtų:

♦ I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ 3-oji veiklos sritis „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“ (maksimalus paramos dydis – 5,2 tūkst. Lt/ha, paramos intensyvumas – nuo 40 iki 60 proc.).

Pagal šios priemonės 2-ąją veiklos sritį gali būti remiama biodujų gamyba iš ūkyje susidarančių atliekų. Pagamintos dujos gali būti panaudojamos tik valdos reikmėms. Pagal antrąją veiklos sritį taip pat remiama nedidelio galingumo iki 250 kW galios vėjo jėgainių statyba. Dabartinį reikalavimą, kad visa vėjo jėgainių pagaminta energija būtų suvartojama ūkio reikmėms, šiuo metu siūloma keisti reikalavimu, jog savo reikmėms būtų suvartojama ne mažiau kaip 50 proc. energijos. Maksimali paramos suma vienam projektui negali viršyti 690 tūkst. Lt, paramos intensyvumas – nuo 40 iki 60 proc.;

♦ I krypties priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas“ 2-oji veiklos sritis (biokuro ruošos technikos ir įrangos įsigijimas, maksimali paramos suma – 690 560 Lt, paramos intensyvumas – 50 proc.);

♦ I krypties priemonė „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas “ (gali būti remiamas grūdų perdirbimas į bioetanolį. Maksimali paramos suma priklauso nuo įmonės ar kooperatyvo dydžio: mikro ir smulkioms įmonėms maksimali paramos suma siekia iki 4,8 mln. Lt projektui ir iki 6,9 mln. Lt – visam 2007–2013 m. laikotarpiui, finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų; vidutinėms ir didesnėms įmonėms maksimali paramos suma – 9,7 mln. Lt projektui ir iki 13,8 mln. Lt – 2007–2013 m. laikotarpiui, paramos intensyvumas – 20 proc.;

♦ III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

Šiuo metu rengiamas veiklos rūšių, remiamų pagal minėtąsias KPP priemones, sąrašo papildymas, įtraukiant naujas veiklos rūšis, susijusias su energijos iš AEI ir alternatyviojo kuro gamyba. Numatyta, kad pagal III krypties priemones bus galima kreiptis paramos vėjo jėgainių statybai, neribojant jų galingumo, tačiau įsipareigojant, kad pagal šias KPP priemones įgyvendinamų projektų metu ne mažiau kaip 50 proc. visos pagamintos energijos bus parduodama rinkoje.

2009 m. birželio 15 d. gautas Europos Komisijos pritarimas didinti paramos intensyvumą visiems projektams, įgyvendinamiems pagal KPP III krypties priemones nuo 50 iki 65 proc., tuo tarpu didžiausia galima paramos suma vienam projektui išlieka ta pati – ne daugiau kaip 690 560 Lt.

KPD direktorė J.Stakėnienė atkreipė dėmesį, kad numatyta galimybė, suderinus su Lietuvos konkurencijos taryba ir Europos Komisija (EK), taikyti laikinąjį EK komunikatą, pagal kurį vadinamosios mažareikšmės paramos (de minimis) riba dėl ekonominio sunkmečio didinama iki 500 tūkst. EUR (1 mln. 725 tūkst. Lt). Taigi 2008–2010 metais valstybės pagalbos riba pagal KPP III krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ galėtų būtų padidinta 2,5 karto – nuo 200 iki 500 tūkst. EUR (nuo 690 tūkst. iki 1 mln. 725 tūkst. Lt). Taip pat siekiama, kad sunkmečio laikotarpiu būtų padidinta ir didžiausia paramos suma vienam projektui iki 500 tūkst. EUR. „Tikimės, kad tai paskatins pareiškėjus pasinaudoti šia ES parama ir imtis energijos gamybos iš bioenergetinių žaliavų bei atsinaujinančių energijos šaltinių projektų“, – pažymėjo J.Stakėnienė.

Valstybė teikia paramą šalies biodegalų gamintojams už toną gamybai sunaudotų rapsų ir grūdų. Parama teikiama vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis „Biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklėmis“, kuriomis nustatomas maksimalus kompensuojamų rapsų ir grūdų kiekis. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, biodyzelino gamintojams mokama 160 Lt už toną įsigytų rapsų sėklų, bioetanolio gamintojams – 114 Lt už toną įsigytų javų grūdų.

Mokslo tyrimas – darbinis dokumentas

„Šio mokslo tyrimo mums reikia tam, kad aiškiai atskirtumėm, ką mes galime remti per KPP priemones, didžiąja dalimi finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o ką ir kokiomis priemonėmis remia Ūkio ministerija ar kitos ministerijos, administruojančios ES struktūrinių fondų paramą. Mes skatiname ūkininkus, kaimo gyventojus, kaimo vietovėse veikiančias įmones investuoti ir gaminti energiją, tačiau kol nėra parengtos teisinės bazės, jie neturi galimybių parduoti pagamintos energijos, todėl tas problemas būtina išspręsti kuo greičiau. Kita vertus, trūksta ir pačių ūkininkų ar kitų kaimo vietovėse veikiančių subjektų iniciatyvos ir supratimo, kas yra alternatyvi veikla kaime. Alternatyvi veikla suprantama tik kaip kaimo turizmas, autoservisas, na dar kirpykla ar kepykla, tuo tarpu atsinaujinanti energija nėra populiari. Todėl reikia apie tai daugiau kalbėti, rengti seminarus, mokymus, skirti paramą demonstracinių jėgainių, katilinių kūrimui, kad žmonės turėtų pakankamai informacijos ir greičiau ryžtųsi priimti sprendimus naudotis ES parama alternatyviai energijai gaminti tiek savo reikmėms, tiek pardavimui“, – sako KPD direktorė.

Tyrimas „Atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones galimybių analizė, vertinimas ir siūlymai“, anot J.Stakėnienės, yra dokumentas, nurodantis veiklos kryptis. „Tikimės, jog tyrimas taps darbiniu mūsų ministerijos dokumentu, kuriuo remdamiesi galėsime siekti efektyvesnio ministerijos darbo ir tikslingesnio kaimo plėtrai skiriamų lėšų panaudojimo. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai ruošiamasi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę“, – bendro darbo su konsultantais naudą apibendrina KPD direktorė J.Stakėnienė.